Kategorija: LKU grupės naujienos

Informuojame, kad š. m. birželio 4 d. nuo 22.00 val. bus vykdomi planiniai IT sistemų atnaujinimo darbai, numatoma trukmė – apie 1 val. Šiuo laikotarpiu nebus galimybės:

• prisijungti prie e. bankininkystės „i-Unija“,
• prisijungti prie LKU mobiliosios programėlės,
• atsiskaityti e. parduotuvėse, jeigu atsiskaitymo būdą pasirinksite e. bankininkystę „i-Unija“, 
• gauti momentinių mokėjimų,
• prisijungti prie valstybinių informacinių sistemų su e. bankininkyste „i-Unija“ (pvz., Registrų centras, VMI, E. sveikata, kt.).

Periodiniai atnaujinimai yra būtini siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir Jūsų duomenų saugumą. Labai rekomenduojame reikalingas operacijas per elektroninę bankininkystę ir LKU mobiliąją programėlę atlikti prieš arba po atnaujinimo darbų. 

Atsiprašome už galimus nepatogumus ir dėkojame už supratingumą!  

Informuojame, kad nuo 2026 m. lapkričio 15 d. įsigalios SEPA mokėjimų pakeitimai, susiję su XML formato mokėjimo failuose pateikiamais adresų duomenimis. 

Nuo šios datos XML mokėjimo failuose nebebus galima naudoti nestruktūrizuoto adreso formato, kai visas adresas pateikiamas vienoje eilutėje. Bus priimami tik tie SEPA mokėjimai, kuriuose gavėjo adresas nurodomas vienu iš šių būdų: 

• Struktūrizuotas adresas. Privaloma nurodyti miestą / gyvenvietę ir šalies kodą tam skirtuose laukuose. Papildomai gali būti nurodomas gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris, pašto kodas bei kita adreso informacija. 

• Hibridinis adresas. Privaloma nurodyti miestą / gyvenvietę ir šalies kodą tam skirtuose laukuose. Kita adreso informacija (gatvė, pastato numeris, pašto kodas ir kt.) gali būti pateikiama adreso eilutėje. 

• Adresas nenurodytas. SEPA mokėjimams Europos ekonominėje erdvėje (EEE) adresas nėra privalomas. Pakanka nurodyti gavėjo vardą ir pavardę arba pavadinimą bei IBAN sąskaitos numerį. 

Klientams, kurie mokėjimams vykdyti naudoja apskaitos ar verslo valdymo sistemas ir jose formuoja XML mokėjimo failus, rekomenduojame iš anksto įvertinti, ar reikalingi sistemos pakeitimai. Prireikus reikėtų kreiptis į sistemos tiekėją dėl XML failų struktūros atnaujinimo pagal naujausią ISO 20022 XML v4 versiją.  

Daugiau informacijos apie pakeitimus rasite Lietuvos bankų asociacijos interneto svetainėje: Lietuvos bankų asociacija – SEPA dokumentai. 

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti didžiausią kredito unijų tinklą Lietuvoje – LKU kredito unijų grupę – debiutuoja „Nasdaq Baltijos First North“ rinkoje. Sėkmingai išplatinta iki 4 mln. eurų vertės subordinuotųjų obligacijų emisija žymi reikšmingą etapą organizacijos augimo istorijoje ir sustiprina jos kapitalo bazę tolesnei plėtrai.

Obligacijos išleistos pagal iki 8 mln. eurų bendros vertės obligacijų programą. Metinė palūkanų norma siekia 8,25 proc. ir mokama kas pusmetį. Obligacijų nominali vertė – 1 000 eurų, jų trukmė – 10 metų, išpirkimo data – 2035 m. gruodžio 17 d., su galimybe obligacijas išpirkti anksčiau.

LCKU obligacijų emisija investuotojų buvo sutikta itin palankiai – platinimo metu pateikta daugiau kaip 5,5 mln. eurų vertės paraiškų, nors emisijos dydis siekė iki 4 mln. eurų. Daugiau nei 81 proc. pritrauktų lėšų sudarė institucinių investuotojų ir labiau patyrusių mažmeninių investuotojų investicijos nuo 10 tūkst. eurų.

„Debiutas kapitalo rinkoje mums yra svarbus brandos etapas ir aiškus investuotojų pasitikėjimo ženklas. Pirmosios obligacijų emisijos rezultatai parodė, kad rinkos dalyviai Lietuvos centrinę kredito uniją vertina kaip patikimą, stabilų ir skaidriai veikiantį finansų rinkos dalyvį. Tai svarbus įvertinimas ne tik mums, bet ir visam kredito unijų sektoriui“, – sako LCKU  administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pasak jo, pritrauktos lėšos skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unijų tinklo plėtrai, kad šis galėtų dar aktyviau finansuoti Lietuvos gyventojus ir vietos verslus: „Šis žingsnis reiškia ne tik mūsų organizacijos augimą, bet ir platesnes kredito unijų finansavimo galimybes bendruomenėms bei stipresnę Lietuvos finansinę ekosistemą“, – teigia LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

„Sveikiname Lietuvos centrinę kredito uniją prisijungus prie „Nasdaq Baltijos“ kapitalo rinkos. Kredito unijų sektoriaus įsitraukimas į kapitalo rinkas yra svarbus žingsnis stiprinant regiono finansų sistemos įvairovę, didinant skaidrumą bei plečiant investavimo galimybes“, – sako „Nasdaq Vilnius“ prezidentas Gediminas Varnas.

LCKU yra pirmoji ir didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje, vienijanti 44 kredito unijas, veikiančias po bendru LKU kredito unijų grupės prekės ženklu. Beveik 30 metų nuosekliai augusi LKU kredito unijų grupė šiandien vienija daugiau kaip 130 tūkst. narių – gyventojų ir verslo klientų – visoje Lietuvoje. 2026 m. kovo 31 d., konsoliduota LKU kredito unijų grupės turtas siekė 1,27 mlrd. eurų, o paskolų portfelis perkopė 1 mlrd. eurų.

44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją vienijančios LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis per metus augo 19 proc. ir 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje viršijo 1 mlrd. eurų. Tuo metu grupės turtas siekė 1,27 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 12 proc., o grynasis pelnas augo beveik 80 proc. iki 3,29 mln. eurų.

Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, metų pradžios rezultatai atspindi stiprėjančias pozicijas rinkoje.

„Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina LKU grupės augimo kryptį – nuosekliai didiname finansavimo apimtis ir užtikriname aukštą likvidumo lygį. Tai leidžia LKU kredito unijų grupei išlikti patikimu finansiniu partneriu gyventojams, verslui ir ūkiams visoje Lietuvoje“, – sako M. Vijūnas.

Neaudituotais duomenimis, LKU grupės grynasis pelnas 2026 m. pirmąjį ketvirtį siekė 3,29 mln. eurų ir buvo 78,66 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Grupės grynosios palūkanų pajamos augo 21,24 proc. ir sudarė beveik 13,4 mln. eurų. LKU grupės kapitalas per metus padidėjo 17,64 proc. iki 105,15 mln. eurų.

LKU grupės kredito unijų likvidumas išlieka aukštame lygyje – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 209 proc., atspindėdamas stiprią grupės likvidumo poziciją.

LKU grupę prižiūrinčios LCKU turtas per metus augo 9,26 proc. ir kovo pabaigoje sudarė 431,11 mln. eurų. LCKU neaudituotas grynasis pelnas siekė 1,23 mln. eurų – 93,19 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo metu grynosios palūkanų pajamos išaugo 63,15 proc. iki 3,13 mln. eurų.

Paskolų portfelis perkopė 1 milijardą eurų

Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis per metus padidėjo 18,74 proc., o nuo metų pradžios – 4,64 proc. 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinę 1 mlrd. eurų sumą.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį sudaryta 950 naujų paskolų sutarčių, kurių bendra suma siekė 91,26 mln. eurų – 39,16 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, sparčiausiai augo verslo paskolų segmentas – jo balansinė vertė per metus padidėjo 29,10 proc. iki 472,89 mln. eurų, o per ketvirtį suteiktų naujų kreditų apimtis siekė 56,29 mln. eurų.

Reikšmingai augo ir būsto finansavimas. Per ketvirtį LKU grupės kredito unijos suteikė paskolų būstui už 26,17 mln. eurų – net 98,57 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šio portfelio balansinė vertė per metus išaugo 12,41 proc. ir pasiekė 384,86 mln. eurų.

Finansavimo galimybėmis aktyviai naudojosi ir žemės ūkio sektorius – šio segmento portfelio balansinė vertė per metus padidėjo 5,91 proc. iki 118,47 mln. eurų. 

Vartojimo paskolų portfelio balansinė vertė 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 27,03 mln. eurų – 10,95 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Indėlių portfelis viršijo 1,1 mlrd. eurų

Gyventojai ir verslo klientai toliau aktyviai rinkosi taupyti kredito unijose. 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 1,11 mlrd. eurų ir per metus augo 10,78 proc.

Per ketvirtį sudarytos 8 642 naujos terminuotųjų indėlių sutartys, kurių bendra suma siekė 154,02 mln. eurų. Klientų pasitikėjimą stiprina ir tai, kad LKU grupės kredito unijos priklauso indėlių draudimo sistemai, užtikrinančiai papildomą finansinį saugumą taupantiems.

Rodikliai trumpai:

• LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis viršijo rekordinę 1 mlrd. eurų sumą.
• LKU grupės turtas per metus augo daugiau nei 12 proc. iki 1,27 mlrd. eurų.
• Neaudituotais duomenimis, grynasis LKU grupės pelnas išaugo beveik 80 proc. iki 3,29 mln. eurų. 
• Sparčiausiai augo verslo paskolų segmentas – per metus verslo paskolų portfelis padidėjo beveik 30 proc. 
• LKU grupės indėlių portfelis, įskaitant lėšas einamosiose sąskaitose, augo beveik 11 proc. iki 1,11 mlrd. eurų.

Ieškote paprasto ir patikimo sprendimo atsiskaitymams priimti? Dabar puikus metas pradėti – LKU kredito unijų grupė kviečia pasinaudoti specialia akcija. 

Iki gegužės 31 d. esami ir nauji LKU grupės nariai gali išsinuomoti kortelių skaitytuvą su kasos aparato funkcija be papildomų mokesčių. 

Ką tai reiškia Jums? 

Pasinaudoję pasiūlymu, mokėsite tik: 

• Už įrenginio nuomą  

• Už atliktas operacijas  

Ką gaunate nemokamai? 

• Kortelių skaitytuvo įregistravimą į VMI i.EKA sistemą 

• Kortelių skaitytuvo pristatymą visoje Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją) 

Kodėl verta rinktis kortelių skaitytuvą su kasos aparato funkcija? 

• Integruotas kasos aparatas automatiškai perduoda duomenis į VMI i.EKA sistemą  

• Spausdinami visus reikalavimus atitinkantys čekiai  

• Priimami atsiskaitymai kortele ir išmaniaisiais įrenginiais  

• Vienas įrenginys reiškia mažiau išlaidų ir paprastesnį apskaitos valdymą 

Kaip pasinaudoti pasiūlymu? 

1. Susisiekite su artimiausia LKU grupės kredito unija* 
2. Pateikite prašymą dėl kortelių skaitytuvo nuomos  
3. Pradėkite naudotis sprendimu be papildomų  išlaidų 

Akcijos sąlygos:   

• Taikoma iki š. m. gegužės 31 d. sudarius naują nuomos sutartį ne trumpesniam nei 12 mėn. laikotarpiui

• Taikoma, jei anksčiau nebuvo nutraukta 12 mėnesių sutartis dėl to paties įrenginio tipo

Paslauga teikiama juridiniams asmenims, ūkininkams bei fiziniams asmenims, vykdantiems komercinę veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. 

*Pasiūlymas taikomas mokėjimo kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą teikiančiose LKU grupės kredito unijose: 

1. Alytaus kredito unija (S. Dariaus ir S. Girėno g. 2A-1, Alytus)
2. Anykščių kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 5-51, Anykščiai)
3. Druskininkų kredito unija (M. K. Čiurlionio g. 111, Druskininkai)
4. Grinkiškio kredito unija (Tilto g. 43, Grinkiškis, Radviliškio r. sav.)
5. Jonavos kredito unija  (Kauno g. 6, Jonava)
6. Jurbarko kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 81A, Jurbarkas)
7. Kėdainių krašto kredito unija (Josvainių g. 5, Kėdainiai)
8. Kelmės kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 21A, Kelmė)
9. Klaipėdos kredito unija (S. Šimkaus g. 6, Klaipėda)
10. ARKU kredito unija (Jonavos g. 30, Kaunas)
11. Kredito unija „Delta“  (Savanorių pr. 292B, Kaunas)
12. Kredito unija „Ebitum“ (Tilžės g. 128, Šiauliai)
13. Kredito unija „Germanto lobis“ (Sedos g. 6, Telšiai)
14. Kredito unija „Magnus“  (Pušų g. 6, Vilnius)
15. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ (Minijos g. 127, Klaipėda)
16. Kredito unija „Neris“ (Jogailos g. 4, Vilnius)
17. Kredito unija „Prienų taupa“  (Vytauto g. 1A-3, Prienai)
18. Kredito unija „Sūduvos parama“ (J. Basanavičiaus a. 3-1, Marijampolė)
19. Kredito unija Tauras (Kęstučio g. 27, Kaunas)
20. Kredito unija „Tikroji viltis“ (L. Petravičiaus a. 4A., Naujoji Akmenė)
21. Mažeikių kredito unija (Laisvės g. 11, Mažeikiai)
22. Pagėgių kredito unija (Vilniaus g. 36, Pagėgiai)
23. Pakruojo kredito unija (Vytauto Didžiojo g. 47-3, Pakruojis)
24. Panevėžio kredito unija (Topolių al. 17, Panevėžys)
25. Pasvalio kredito unija (Vytauto Didžiojo a. 6/1, Pasvalys)
26. SAGA kredito unija (Konstitucijos pr. 7, Vilnius)
27. Šeimos kredito unija (Ulonų g. 5, Vilnius)
28. Šilutės kredito unija (Lietuvininkų g. 32, Šilutė)
29. „Pilies“ kredito unija (Vilniaus g. 50, Širvintos)
30. Tauragės kredito unija (S. Dariaus ir S. Girėno g. 28, Tauragė)
31. Trakų kredito unija (Vytauto g. 19-1, Trakai)
32. Ukmergės ūkininkų kredito unija (Vytauto g. 4-19, Ukmergė)
33. Utenos kredito unija (A. Baranausko g. 19, Utena)
34. Vakarų Lietuvos kredito unija (Ganyklų g. 57, Palanga)
35. Vilniaus kredito unija (T. Narbuto g. 5, Vilnius)
36. Vytauto Didžiojo kredito unija (Birutės g. 4-2, Kaišiadorys)

LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl Tarptautinę darbo dieną – 2026 m. gegužės 1 d. – galėsite pervesti lėšas į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus.

Taip pat nurodytą dieną galėsite atlikti mokėjimus tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų bei jų narių sąskaitų.

Jeigu mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, pervedimas bus įvykdytas artimiausią darbo dieną, t. y. gegužės 4 d.

Primename, kad šventinėmis dienomis atsiskaityti LKU mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“, „Bankomatas.lt“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Dvidešimtuosius gyvavimo metus mininti Nostra.lt Regionų krepšinio lyga nuosekliai stiprina savo partnerių bendruomenę. Prie pagrindinių lygos partnerių jungiasi LKU kredito unijų grupė, kuriai atstovauja Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Nuo šiol LKU kredito unijų grupė tampa oficialiu Regionų krepšinio lygos partneriu, o partnerystė įgauna ir simbolinę reikšmę – būtent LKU vardas papuoš vieną svarbiausių sezono turnyrų. „Lyderių taurė“ nuo šiol taps tituliniu LKU turnyru, dar labiau sustiprinsiančiu šio renginio svarbą ir matomumą visos lygos kontekste.

LKU kredito unijų grupė yra didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje, vienijanti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek regionuose veikiančias 44 kredito unijas, kurios teikia visas svarbiausias finansines paslaugas tiek gyventojams, tiek verslui. LKU grupė išsiskiria stipriu ryšiu su vietos bendruomenėmis, dėmesiu miestų ir regionų augimui bei tvarių iniciatyvų palaikymu – vertybėmis, kurios glaudžiai sutampa ir su Regionų krepšinio lygos misija.

Ši partnerystė žymi ne tik naują bendradarbiavimo etapą, bet ir bendrą siekį auginti regionų sportą, stiprinti bendruomeniškumą bei kurti pridėtinę vertę tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Kartu su LKU kredito unijų grupe žengiama į dar vieną svarbų žingsnį, leidžiantį užtikrintai kurti stipresnę, matomesnę ir ambicingesnę Regionų krepšinio lygos ateitį.

Rūpintis finansiniu saugumu svarbu visais laikais, tačiau šiandien, kai geopolitinėje aplinkoje vyrauja didesnis neapibrėžtumas, o kainų ir infliacijos pokyčiai tampa sunkiau prognozuojami – tai įgauna dar didesnę reikšmę. Kitaip tariant, pasiruošimas „juodai dienai“ yra neatsiejama atsakingo finansų valdymo dalis.

Vis dėlto realybė rodo priešingą tendenciją – nemaža dalis gyventojų vis dar renkasi saugiausiai atrodantį, tačiau finansiškai neefektyvų sprendimą: santaupas laikyti einamojoje sąskaitoje.

Santaupos sąskaitose „nedirba“

Lietuvos banko duomenimis, pernai gyventojai einamosiose sąskaitose laikė beveik 19 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurios dažniausiai nesukuria jokios grąžos ir ilgainiui praranda vertę dėl infliacijos.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pastebi, kad tai viena dažniausių ir brangiai kainuojančių finansinių klaidų.

„Jei turite santaupų, kurias planuojate panaudoti vėliau – investuoti, atsidėti nenumatytiems atvejams ar skirti didesniems pirkiniams – svarbu, kad jos neliktų „neaktyvios“. Net ir paprasčiausi sprendimai, tokie kaip indėliai, leidžia ne tik saugoti pinigus, bet ir kompensuoti infliacijos poveikį“, – sako R. Šukevičius.

Pasak eksperto, laikyti pinigus sąskaitoje dažnai atrodo saugu, nes jie visada pasiekiami, tačiau tai tik sukuria saugumo iliuziją – pinigai nuvertėja, o galimybės juos „įdarbinti“ lieka neišnaudotos.

„Svarbu rasti balansą tarp prieinamumo ir naudos. Ne visos santaupos turi būti laikomos lengvai pasiekiamos, tačiau jos neturėtų būti ir visiškai „užrakintos“. Čia ir atsiranda skirtingų finansinių priemonių derinimo svarba“, – pažymi R. Šukevičius.

„Svarbu ne tik uždirbti grąžą, bet ir išlaikyti santaupų vertę“

Pastaraisiais metais finansų rinkose labiau dominavo stabilizacijos tendencija. Nors Europos centrinio banko (ECB) nustatytos bazinės palūkanos jau kurį laiką laikosi ties 2 proc. riba, ekonominė aplinka išlieka jautri išoriniams veiksniams. Situaciją šiuo metu gana stipriai veikia Irano konfliktas – finansų rinkų vertinimu, naftos kainų augimo grėsmė gali paskatinti ECB sparčiau didinti palūkanų normas.

„Net ir tokioje aplinkoje nereikėtų vengti taupymo sprendimų – pavyzdžiui, terminuotuosius indėlius galima rinktis trumpesniems laikotarpiams, o vėliau, pasikeitus sąlygoms, lėšas reinvestuoti“, – sako R. Šukevičius.

Anot jo, ekonomistai neatmeta ir vadinamojo stagfliacijos scenarijaus, kai ekonomika auga lėčiau, o kainos kyla.

„Tokiu atveju finansinis atsparumas tampa ypač svarbus – ne tik uždirbti grąžą, bet ir išlaikyti santaupų vertę, – sako R. Šukevičius. – Todėl šiuo metu lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių yra kur kas svarbesni nei bandymas „pagauti geriausią momentą“.

Nuo indėlių iki obligacijų: kaip praktiškai „įdarbinti“ santaupas

Kalbant apie praktinius sprendimus, saugiausia ir aiškiausia priemonė daugeliui gyventojų išlieka jau minėti indėliai. Jie yra apdrausti iki 100 tūkst. eurų vienoje kredito įstaigoje, todėl pasižymi itin maža rizika ir leidžia uždirbti palūkanas.

Svarbu žinoti, kad indėliai gali būti skirtingų tipų. Pavyzdžiui, LKU kredito unijų grupėje galima rinktis terminuotuosius, taupomuosius ar neatšaukiamus terminuotuosius – jie skiriasi tuo, kiek lėšos yra prieinamos ir kokias palūkanas galima gauti. Vieni suteikia daugiau lankstumo, kiti – didesnę grąžą.

Tai leidžia pasirinkti taupymo sprendimą pagal savo tikslą – ar iš karto „įdarbinti“ didesnę sumą, ar ją kaupti palaipsniui. Be to, kredito unijos dažnai siūlo konkurencingesnes indėlių palūkanas nei kiti rinkos dalyviai, todėl prieš nusprendžiant, kur sudaryti indėlio sutartį, būtina palyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas.

Kitas žingsnis norintiems didesnės grąžos, bet vis dar išlaikyti santykinai žemą riziką, yra obligacijos. Saugiausiomis laikomos valstybių obligacijos, o įmonių obligacijos gali pasiūlyti didesnę grąžą, tačiau kartu ir šiek tiek didesnę riziką. Lietuvos centrinė kredito unija taip pat yra išleidusi subordinuotųjų obligacijų emisiją – tai investavimo priemonė, kuri pagal riziką paprastai laikoma aukščiau indėlių, bet žemiau paprastų obligacijų.

Pagrindinė taisyklė – nesudėti visko į vieną vietą

Vis dėlto pagrindinis principas nesikeičia – svarbu ne viena priemonė, o jų derinys.

„Pinigų laikymas vienoje „kišenėje“ nėra optimalus sprendimas. Tikslinga juos paskirstyti – tiek pagal laikotarpius, tiek pagal skirtingas priemones. Tai padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir nelikti be greitai prieinamų lėšų ilgesnį laikotarpį“, – sako R. Šukevičius.

Ekspertas pataria santaupas planuoti taip, kad dalis jų būtų lengvai prieinama kasdieniams poreikiams, dalis įdarbinta trumpesniam laikotarpiui, o kita dalis – ilgesniam laikui.

Tokiu būdu galima išlaikyti balansą tarp saugumo, grąžos ir lankstumo – ir užtikrinti, kad pinigai ne tik „guli“, bet ir dirba.

Šv. Velykos –  laikas, kai norisi sulėtinti tempą, skirti dėmesį artimiesiems ir pasidžiaugti paprastomis, bet prasmingomis akimirkomis. O mes pasirūpinome, kad ir švenčių metu galėtumėte patogiai atlikti svarbiausius mokėjimus.

LKU kredito unijų grupės klientai gali naudotis momentinių mokėjimų paslauga, todėl šventiniu Velykų laikotarpiu galėsite pervesti lėšas į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus, nedelsiant.

Taip pat svarbu žinoti: 

• Mokėjimai tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų sąskaitų bus vykdomi kaip įprasta – lėšos gavėjus pasieks akimirksniu.

• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu mokėtojo finansų įstaiga teikia momentinių mokėjimų paslaugą.

• Planuojantiems paprastus (ne momentinius) mokėjimus svarbu atkreipti dėmesį, kad jie nebus vykdomi visoje Europoje nuo 2026 m. balandžio 3 d. (Didžiojo penktadienio) iki balandžio 6 d. (Antrosios Velykų dienos). Pateikus mokėjimus po balandžio 2 d. 16 val., lėšos gavėjus pasieks artimiausią darbo dieną po švenčių – 2026 m. balandžio 7 d. (antradienį). 

Primename, kad šventinėmis dienomis atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“, „Bankomatas.lt“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Linkime šiltų, jaukių ir džiaugsmo kupinų šv. Velykų!

LKU kredito unijų grupė nuosekliai tobulina savo paslaugas, atsižvelgdama į klientų poreikius ir lūkesčius. Nauji LKU mobiliosios programėlės funkcionalumai suteikia dar daugiau savarankiškumo ir patogumo valdant kasdienes finansines paslaugas. 

Nuo šiol LKU mobiliosios programėlės vartotojai gali: 

• peržiūrėti savo turimų LKU mokėjimo kortelių PIN kodus;  

• greitai ir patogiai užblokuoti mokėjimo kortelę vos keliais paspaudimais.  

Iki šiol praradus kortelę (vagystės ar pametimo atveju), jos blokavimas buvo galimas tik skambinant į visą parą veikiantį mokėjimo kortelių aptarnavimo centrą arba atvykus į kredito uniją. Nuo šiol šis procesas tampa dar paprastesnis – kortelę galima užblokuoti savarankiškai mobiliojoje programėlėje, pasirinkus konkrečią kortelę ir paspaudus mygtuką „Blokuoti“. 

Dar viena svarbi naujovė – galimybė peržiūrėti mokėjimo kortelės PIN kodą. Tai ypač patogu situacijose, kai kodas pamirštamas ar norima jį pasitikrinti prieš atsiskaitant. PIN kodą galima peržiūrėti neribotą skaičių kartų, tačiau ši funkcija taikoma tik toms kortelėms, kurios išduotos nuo 2025 m. rugsėjo 5 d., ir nėra prieinama tais atvejais, kai PIN kodas buvo pakeistas „Medus“ bankomate. 

LKU kredito unijų grupė ir toliau aktyviai plečia programėlės funkcijas ir artimiausiu metu planuojama įdiegti galimybę aktyvuoti mokėjimo kortelę tiesiogiai per LKU mobiliąją programėlę. 

Šie atnaujinimai – dar vienas žingsnis siekiant, kad kasdienės finansinės paslaugos būtų kuo paprastesnės, greitesnės ir patogesnės kiekvienam klientui. 

Visą kovo mėnesį Lietuvos bankas kviečia minėti Pasaulinę pinigų savaitę (angl. Global Money Week). Šios iniciatyvos tikslas – skatinti finansinį raštingumą ir atvirą dialogą apie pinigus. Šių metų tema – „Apie pinigus – be tabu“. 

Prie šios iniciatyvos prisijungė ir LKU kredito unijų grupė, pakvietusi savo darbuotojus atsigręžti į laiką, kai jiems buvo vos 18 metų, ir atsakyti į klausimą: ką apie pinigus jie norėtų būti žinoję tada? 

Atsakymai atskleidė ne tik asmenines patirtis, bet ir universalias finansines pamokas, kurios aktualios kiekvienam – nepriklausomai nuo amžiaus ar pajamų. 

1. Taupyti reikia pradėti ne tada, kai gali, o tada, kai dar tik pradedi uždirbti

Viena dažniausiai pasikartojusių įžvalgų – taupymo svarba nuo pat pirmųjų pajamų. 

„Pradėti taupyti reikia ne tada, kai turėsi daug, o tada, kai dar turi mažai“, – sako vienas apklausos dalyvių. 

Mat dažnai jauni žmonės turi klaidingą įsitikinimą, kad taupymas yra vėlesnio gyvenimo etapas. Iš tiesų finansinė disciplina prasideda ne nuo didelių pajamų, o nuo įpročio. Net simbolinis atsidėjimas kiekvieną mėnesį ilgainiui tampa pagrindu didesniems finansiniams tikslams. 

Būtent įprotis, o ne suma, yra svarbiausias ilgalaikio finansinio stabilumo veiksnys. 

2. Laikas – didžiausias sąjungininkas, kurį dažniausiai ignoruojame 

Kita itin ryški tema – investavimas ir laiko santykis. 

„Didžiausia klaida jaunystėje – kad nepradėjau investuoti anksčiau. Laikas jaunystėje yra geriausias sąjungininkas, kai siekiama sukaupti turto“, – dalijasi vienas darbuotojų. 

Ne vienas respondentas taip pat pastebėjo, kad mokykloje trūksta praktinių žinių apie sudėtinių palūkanų efektą – vieną svarbiausių finansų principų. Jo esmė paprasta: laikui bėgant pinigai pradeda generuoti grąžą ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų. 

Tai reiškia, kad laikas tampa svarbesnis už pradinę investuojamą sumą.

3. Nesupranti – neinvestuok 

Finansinės klaidos – dar viena tema, kurią darbuotojai aptarė atvirai. 

„Kartą investavau į instrumentą, kurio pats nesupratau. Nebuvo tragedija, bet pamoka liko visam gyvenimui – jei negali paaiškinti, kas vyksta su tavo pinigais, vadinasi, jie ten neturėtų būti“, – teigia vienas respondentų. 

Panašios patirtys kartojosi ir kalbant apie paskolas. Sprendimai, priimti skubotai ar neįsigilinus į kitų tiekėjų pasiūlymus, vėliau tampa brangiomis pamokomis. 

Šiandien finansų ekspertai sutaria: svarbiausia taisyklė – prieš priimant sprendimą jį suprasti. Paprastais žodžiais – jei negali paaiškinti, kaip veikia finansinis produktas, verta jį pasidomėti ir suprasti jį taip, kad galėtum paprastais žodžiais papasakoti kitam. 

4. Finansinė kontrolė prasideda nuo aiškumo 

Nemaža dalis darbuotojų kaip vieną svarbiausių sprendimų įvardijo paprastą veiksmą – pradėti sekti savo pajamas ir išlaidas. 

„Pradėjau žymėtis savo pajamas bei išlaidas „Excel“ lentelėje ir taip planuoti savo finansus“, – dalijasi vienas iš jų. 

Biudžeto planavimas leidžia ne tik geriau suprasti savo finansinę situaciją, bet ir padeda priimti racionalesnius sprendimus. Kai aiškiai matome, kur išleidžiami pinigai, lengviau nustatyti prioritetus ir išvengti nereikalingų išlaidų. 

Finansinė disciplina dažniausiai prasideda nuo paprasto klausimo: ar tikrai žinau, kur keliauja mano pinigai? 

5. Kiekvienas sprendimas – pažadas ateities sau 

Kalbėdami apie finansinius patarimus jaunam žmogui, darbuotojai išskyrė atsakomybės už savo sprendimus svarbą. 

„Kiekvienas finansinis įsipareigojimas yra pažadas tavo būsimam sau“, – teigia vienas apklausos dalyvių. 

Tai galioja ne tik paskoloms, bet ir kasdieniams pasirinkimams – nuo spontaniškų pirkinių iki ilgalaikių finansinių sprendimų. 

Trumpalaikiai sprendimai dažnai atrodo nereikšmingi, tačiau ilgainiui jie formuoja finansinę realybę. Todėl gebėjimas įvertinti pasekmes – viena svarbiausių finansinių kompetencijų. 

6. Skola gali būti įrankis, o ne problema 

Nors skolinimasis dažnai vertinamas neigiamai, darbuotojų atsakymai atskleidė subtilesnį požiūrį. 

„Paskola nėra priešas, jei ji valdoma, o ne valdo tave“, – teigiama viename atsakyme. 

Atsakingas skolinimasis reiškia ne tik galimybę gauti finansavimą, bet ir gebėjimą įvertinti jo kainą, rizikas bei naudą. Kai paskola naudojama apgalvotai – pavyzdžiui, būstui ar investicijai į ateitį – ji gali tapti priemone kurti finansinį stabilumą. 

Svarbiausia – sąmoningumas ir gebėjimas įsivertinti savo galimybes. 

7. Vieno pajamų šaltinio gali nepakakti 

Dar viena svarbi įžvalga – finansinio saugumo ryšys su pajamų įvairove. 

„Norint būti finansiškai apsirūpinusiu, nepakanka vieno pinigų šaltinio“, – pastebi vienas respondentų. 

Šiandien vis daugiau žmonių supranta, kad finansinį stabilumą kuria ne tik pajamų dydis, bet ir jų šaltinių įvairovė. Papildoma veikla, investicijos ar kiti pajamų srautai gali padėti sumažinti riziką ir suteikti daugiau finansinio lankstumo. 

Finansinis raštingumas gali prasidėti ir nuo pokalbio 

LKU kredito unijų grupės iniciatyva parodė, kad daugelis finansinių pamokų ateina per asmeninę patirtį, tačiau dalijimasis šiomis patirtimis leidžia kitiems jų išvengti. 

Pasaulinė pinigų savaitė primena – apie pinigus verta kalbėti atvirai. Ne tik tada, kai viskas sekasi, bet ir tada, kai kyla klausimų ar daromos klaidos. 

Kalbėkime apie pinigus – net kai šiek tiek nepatogu. Nes būtent tada prasideda tikrasis finansinis raštingumas.