Kategorija: LKU grupės naujienos

LKU kredito unijų grupė šiemet įrašė dar vieną pasiekimą – pirmąjį pusmetį konsoliduotas indėlių portfelis perkopė milijardo eurų ribą. Tai ne tik simbolinė riba, bet ir signalas, kad gyventojai ir verslas kredito unijas mato kaip patikimą ir konkurencingą taupymo bei finansavimo pasirinkimą.

Grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), pirmą pusmetį užsitikrino stiprias pozicijas: pristatytos naujos paslaugos, didėjo paskolų portfelis ir turtas. Itin ryškus šuolis fiksuotas LCKU balanse – per metus turtas padidėjo net 50,09 proc.

„Mūsų veiklos rezultatai rodo, kad kredito unijos išlieka patikimos ir konkurencingos finansų rinkos dalyvės. Ir toliau auginome paskolų portfelį, finansuodami įmonių ir gyventojų poreikius. Didėjantis turtas ir aukšti likvidumo rodikliai leidžia mums užtikrintai finansuoti narių poreikius ir toliau investuoti į paslaugų plėtrą visoje Lietuvoje“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pagrindinės veiklos rezultatai

Pasibaigus pirmajam pusmečiui, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos siekė 37,95 mln. eurų – tai 8,23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. LKU grupės turtas per metus išaugo 25,8 proc. ir pasiekė 1,18 mlrd. eurų, o kapitalas padidėjo 12,24 proc., iki 90,41 mln. eurų. Per šį laikotarpį LKU kredito unijų grupė uždirbo 3,71 mln. eurų pelno.

Rezultatus užtikrino tvariai augęs paskolų portfelis – LKU grupės palūkanų pajamos pasibaigus pirmam pusmečiui sudarė 37,95 mln. eurų – tai 8,23 proc. daugiau nei pernai. Tačiau veiklos rezultatams įtakos turėjo makroekonominė aplinka. Mažėjant EURIBOR palūkanų normai, mažėjo ir grynosios palūkanų pajamos – lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, pastarosios sumažėjo 4,88 proc. Tai lėmė augančios palūkanų sąnaudos, nes LKU grupės unijos išlaiko vienas didžiausių palūkanų už indėlius rinkoje.

Efektyvumo rodikliai išliko stabilūs – vidutinio turto grąža siekė 0,65 proc., vidutinės nuosavybės grąža – 8,35 proc., o išlaidų ir pajamų santykis antrą ketvirtį sudarė 48,75 proc. Finansinį tvarumą patvirtina ir rizikos valdymo rodikliai: kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 15,86 proc., o sparčiai augantis indėlių portfelis lėmė, kad likvidumo padengimo rodiklis pakilo iki 273,67 proc., t. y. 25,66 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Grupę prižiūrinčios LCKU finansiniai rodikliai taip pat gerėjo. 2025 m. birželio 30 d. LCKU turtas siekė 416,51 mln. eurų, per metus išaugęs net 50,09 proc. Per pirmąjį pusmetį LCKU uždirbo 961,32 tūkst. eurų grynojo pelno, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 4,18 mln. eurų – 11,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Augo verslo finansavimas

Augimas fiksuotas visuose finansavimo segmentuose. Neaudituotais duomenimis, LKU grupės paskolų portfelis per metus padidėjo 11,26 proc. ir siekė 881,14 mln. eurų. Per šešis mėnesius išduota naujų paskolų už 121,35 mln. eurų – 28,28 proc. daugiau nei prieš metus. Iš viso per šį laikotarpį sudaryta beveik 2 000 naujų paskolų sutarčių.

Sparčiausiai augo verslo paskolų portfelis – per metus jis didėjo 19,9 proc. ir sudarė 373,23 mln. eurų. Vartojimo paskolos pakilo 17,03 proc., iki 25,55 mln. eurų, o būsto paskolų portfelis, nors augo lėčiau, tačiau išlaikė teigiamą pokytį – 2,54 proc. iki 351,42 mln. eurų. Paskolos žemės ūkio subjektams per metus padidėjo 8,52 proc., iki 119 mln. eurų.

Ekspertų vertinimu, mažėjusios EURIBOR palūkanų normos šiemet lėmė palankesnes skolinimosi sąlygas, o kredito unijos tapo vis populiaresne alternatyva tiems, kuriems svarbus lankstesnis vertinimas ir individualus požiūris. Tai ypač reikšminga smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat regionuose veikiantiems ūkininkams.

Pirmas milijardas indėlių

Indėlių portfelio augimas tapo viena ryškiausių pusmečio tendencijų. 2025 m. birželio 30 d. jis siekė 1,05 mlrd. eurų – 27,27 proc. daugiau nei prieš metus. Vien per antrąjį ketvirtį sudaryta 10 143 naujų terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutarčių, o tai 7,65 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šį augimą skatino vienos aukščiausių indėlių palūkanų Lietuvoje – kai kuriose kredito unijose jos siekia iki 3 proc.

Europos centriniam bankui dar kartą sumažinus bazines palūkanų normas, daugelis finansų įstaigų taip pat mažina už indėlius mokamas palūkanas. Tačiau LKU grupės kredito unijos siūlo vienas didžiausių palūkanų rinkoje, todėl jų klientai gali pasinaudoti itin palankiomis taupymo sąlygomis.

Nauji produktai – žingsnis į dar didesnį paslaugų patogumą

LKU kredito unijų grupė pirmą pusmetį ir toliau investavo į paslaugų plėtrą. Nuo šių metų juridiniai asmenys gali tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu – pateikti visus reikiamus dokumentus bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos, kur yra interneto ryšys.

Dar šiemet planuojama pristatyti atnaujintą elektroninės bankininkystės „i-Unija“ sistemą – su šiuolaikišku, intuityviu dizainu ir pilnu pritaikymu ES Prieinamumo direktyvos reikalavimams. Pernai prisijungus prie momentinių mokėjimų sistemos, atsiskaitymai „i-Unija“ tapo dar patogesni. Per pirmą pusmetį daugiau nei 1 000 naujų elektroninių parduotuvių papildė sąrašą vietų internete, kur galima atsiskaityti su „i-Unija“. Sprendimas buvo įgyvendintas pradėjus bendradarbiavimą su dar dviem mokėjimo iniciavimo paslaugų bendrovėmis.

Atsižvelgdama į įmonių poreikį efektyviai valdyti lėšas, LKU grupė per mažiau nei metus pristatė du naujus taupymo produktus – neatšaukiamus terminuotuosius ir taupomuosius indėlius verslui, o artimiausiu metu planuoja pasiūlyti ir lizingo paslaugą. Verslui skirtą paslaugų krepšelį taip pat papildė naujos kartos mokėjimo kortelių skaitytuvai – nuo skaitytuvų su kasos aparato funkcija iki išmanių sprendimų mobiliajame telefone.

Šie sprendimai ne tik padidina patogumą naudojantis kredito unijų paslaugomis, bet ir demonstruoja šių lietuviškų finansų įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie rinkos diktuojamų sąlygų, išlaikant bendruomenišką veiklos modelį.

Nuo 2025 m. spalio 5 d. LKU kredito unijų grupės klientams įsigalios atnaujintos Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos. Pakeitimus atlikome įgyvendindami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, susijusius su momentiniais mokėjimais, lėšų gavėjo tikrinimo procedūromis ir ES prieinamumo direktyva.  

Trumpai apie sąlygų pakeitimus: 

• Lėšų gavėjo tikrinimo paslauga – kiekvieną kartą Jums inicijuojant mokėjimą eurais kredito unijos viduje arba į kito mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą Lietuvoje ar euro zonoje, dar prieš jį patvirtinant, sistema automatiškai palygins Jūsų įvestus gavėjo duomenis (t. y. vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą ir gavėjo mokėjimo sąskaitos numerį) su informacija, kurią turi gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas. Apie tai, ar šie duomenys sutampa, Jus iš karto informuosime specialiu pranešimu mokėjimo lange. 

• Papildyta momentinių mokėjimų nuostatomis – apibrėžta, kas yra momentinis mokėjimas, kaip jis vykdomas ir kokios jo atšaukimo sąlygos.  

• Įsigaliojus atnaujintoms Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygoms, momentiniams mokėjimams nebus taikomas iki šiol galiojęs 15 000 Eur sumos limitas. Nuo šiol šiems mokėjimams nebus taikomas joks maksimalios sumos ribojimas. 

• Nuo sąlygų įsigaliojimo dienos per elektroninę bankininkystę „i-Unija“ galėsite koreguoti vienos mokėjimo operacijos ir / ar vienos dienos operacijų limitus pagal savo poreikius iki tam tikros sumos. Svarbu paminėti, kad iki šiol Jums suteikti ir galiojantys mokėjimų limitai išliks nepakitę. 

• Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos papildytos priežastimis, dėl kurių kredito unija gali atsisakyti sudaryti Bendrąją sutartį ar įvykdyti mokėjimą. Pateikta papildoma informacija apie LKU kredito unijų grupėje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir ribojamąsias priemones, taip pat sąlygos papildytos skyriumi apie pagrindinę mokėjimo sąskaitą. 

Plačiau susipažinti su Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygomis galite čia. 

Jei nesutinkate su Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pasikeitimais, turite teisę iki 2025 m. spalio 4 d. nemokamai nutraukti su kredito unija sudarytą Bendrąją sutartį. Apie tokį sprendimą galite informuoti savo kredito uniją žinute per elektroninę bankininkystę „i-Unija“ arba atvykę į savo kredito unijos klientų aptarnavimo vietą. Jei iki šios datos Jūsų pranešimo negausime, laikysime, kad su pakeitimais sutinkate. 

Dėkojame, kad naudojatės mūsų paslaugomis! 

LKU kredito unijų grupė toliau plečia internetinių paslaugų spektrą, reaguodama į klientų poreikius. Nariais nuotoliniu būdu dabar gali tapti ne tik privatūs, bet ir verslo klientai, o daugiau nei 1000 naujų elektroninių parduotuvių papildė sąrašą vietų, kuriose galima atsiskaityti naudojantis el. bankininkyste „i-Unija“. Šie pokyčiai atliepia aiškią tendenciją – klientai vis aktyviau naudojasi finansiniais sprendimais internete. 

Nauji partneriai – platesnės galimybės 

Atsižvelgiant į augančią el. prekybos reikšmę, LKU kredito unijų grupė nuolat plečia atsiskaitymo internetu vietų sąrašą ir vien per šiuos metus prisijungė prie daugiau nei 1000 naujų elektroninių parduotuvių. 

„Kasmet atliekame klientų apklausas, kurios aiškiai parodo – žmonėms svarbu turėti galimybę gauti paslaugas greitai ir patogiai.  Mūsų klientai pageidavo daugiau galimybių atsiskaityti internetu naudojantis LKU elektronine bankininkyste. Jie pasakė, o mes išgirdome“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Verslo vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė. 

Grupė šį pokytį įgyvendino pradėjusi bendradarbiavimą su mokėjimų partneriais „Blue EMI“ ir „Klix by Citadele“, kurie papildė iki šiol turėtą partnerių sąrašą. Tai reiškia, kad dabar pirkėjai dar dažniau gali rasti LKU interneto banką tarp siūlomų mokėjimo būdų el. parduotuvėse. Tarp atsiskaitymo vietų – vieni didžiausių vaistinių tinklų, oro linijų bendrovės ir daugybė kitų populiarių prekybininkų. 

Per mokėjimų partnerius LKU kredito unijų grupės klientai pernai atliko gerokai daugiau mokėjimų nei ankstesniais metais – jų skaičius ir bendra suma išaugo daugiau nei 40 procentų. 

Patogesni atsiskaitymai 

Skaičiai kalba už save: LKU kredito unijų grupės klientai per metus naudodamiesi internetine bankininkyste ir mobiliąja programėle vidutiniškai atlieka apie 850 tūkst. mokėjimų. Bendra mokėjimų suma siekia apie 1,4 mlrd. eurų kasmet ir ši tendencija yra auganti. 

„Kad mokėjimai būtų dar patrauklesni, 2024 m. rugsėjį LKU grupė savo nariams pasiūlė momentinių mokėjimų paslaugą. Džiugu, kad momentiniai mokėjimai jau sudaro apie 90 procentų visų internetu atliekamų mokėjimų“, – sako J. Platenkovienė. Statistika patvirtina, kad realaus laiko mokėjimai yra viena aktualiausių paslaugų šiuolaikiniam klientui. 

Be to, LKU taip pat siūlo mokėjimo kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą – nuo klasikinio terminalo iki išmanaus sprendimo mobiliajame telefone. Skirtingi mokėjimo kortelių skaitytuvai pritaikyti skirtingiems verslams ir jų poreikiams.  

Kortelės – atsiskaityti fizinėse vietose ir internete 

Be internetinės bankininkystės, LKU kredito unijų grupė siūlo tris skirtingus mokėjimo kortelių tipus: debeto kortelę „Debit Mastercard“, kredito kortelę „Mastercard Standard“ privatiems asmenims ir kredito kortelę verslui „Mastercard Business“. 

Atsiskaitymų šiomis kortelėmis internetu apimtys taip pat sparčiai auga. 2024 m. atlikta 16,5 proc. daugiau mokėjimų kortelėmis nei 2023-aisiais, o jų bendra vertė išaugo 13,6 proc. 

Tai matydama, LKU kredito unijų grupė, kartu su partneriu „Mastercard“, savo klientams siūlo papildomas naudas – specialius pasiūlymus ir nuolaidas apsiperkant platformoje „Yoox“, rezervuojant viešnagę per „Booking“ ar „Preferred Hotels & Resorts“, taip pat automobilių nuomos paslaugoms per „Rentalcars“ ar „Hertz“. 

Kad kelionės būtų be rūpesčių, LKU kredito kortelių turėtojams siūloma ir kelionių draudimo paslauga. Keliaujantiems naudinga žinoti, kad LKU grupės kredito unijos už atsiskaitymus „Mastercard“ mokėjimo kortelėmis, kai operacija atliekama kita valiuta nei eurai, netaiko jokio valiutos keitimo mokesčio, priešingai negu daugelis kitų finansinių įstaigų. 

Skatinant atsiskaitymų patogumą ir naudą, LKU grupė ne tik plečia technologines galimybes, bet ir rūpinasi, kad kiekviena paslauga klientui teiktų vertę kasdieniuose pasirinkimuose – tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Dar šiais metais planuojamas el. bankininkystės „i-Unija“ dizaino atnaujinimas ir tolesnis mobiliosios programėlės funkcijų plėtojimas. 

Sparčiai augant švietimo paslaugų poreikiui ir tėvams ieškant kokybiškesnių ugdymo alternatyvų, LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) žengia reikšmingą žingsnį – investuoja į švietimo infrastruktūrą. Tuo tikslu LKU kredito unijų grupė tapo fondo „Education Infrastructure Fund“, valdomo įmonės „1 Asset Management“, viena iš investuotojų.

Naujausia šio fondo investicija – daugiau nei 6 000 kv. metrų ploto „Šiaurės licėjaus“ mokyklos statybos Didžiojoje Riešėje, Vilniaus rajone. Darbai jau įsibėgėję ir moderni ugdymo įstaiga duris planuoja atverti jau 2025 m. rugsėjo 1 d.  Mokykla talpins virš 800 vaikų ir bus integruota su darželiu, todėl bus sudarytos sąlygos augti toje pačioje ugdymo aplinkoje nuo vienerių metų iki 12 klasės.

Planuojama, kad naujoje mokykloje pirmieji mokytis pradės darželinukai, pradinių klasių mokiniai bei penktokai – taip per kelerius metus mokykla bus užauginta iki gimnazijos klasių. Tai bus antroji „Šiaurės licėjaus“ mokykla. Pirmoji šiuo metu veikia Vilniaus centre – čia mokosi 600 vaikų, dirba daugiau nei 100 darbuotojų.

Šia investicija LKU kredito unijų grupė tęsia savo strateginį įsipareigojimą būti ne tik finansinių paslaugų teikėju, bet ir aktyviu bendruomenės gyvenimo dalyviu ir augimo skatintoju.

Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri LCKU. Grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Pirmo šių metų ketvirčio duomenimis, grupės paskolų portfelis per metus didėjo 10,69 proc. ir siekė 844,93 mln. Eur. Didžiausias augimas fiksuotas verslo finansavimo segmente – šioje srityje paskolų portfelis augo net 19,20 proc.

„Amlyze“, lyderiaujanti Lietuvos reguliacinių technologijų bendrovė, kurianti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijai skirtus sprendimus, sudarė ilgalaikę sutartį su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) – pirmąja ir didžiausia šalies centrine kredito unija, vienijančia 44 kredito unijas ir daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę.

Pagal pasirašytą sutartį, „Amlyze“ tapo pagrindine LKU kredito unijų grupės atitikties technologijų teikėja.

LKU grupė naudosis visomis pagrindinėmis „Amlyze“ paslaugomis, įskaitant realaus laiko ir retrospektyvinę sandorių stebėseną, kliento rizikos vertinimą, klientų ir mokėjimų patikrinimą politiškai pažeidžiamų ir sankcionuotų asmenų sąrašuose ir neigiamos informacijos duomenų bazėse, vidinių tyrimų vykdymą.

Šie kompleksiniai sprendimai padės tiek LCKU, tiek jai priklausančioms kredito unijoms neatsilikti nuo kintančių finansinių nusikaltimų grėsmių ir laikytis griežtų vietinių bei ES reguliacinių reikalavimų.

„Ši partnerystė įrodo, kad „Amlyze“ tapo etalonu Lietuvos kredito unijų sektoriuje. Mūsų modulinė platforma idealiai tinka centralizuotoms, reguliuojamoms finansų institucijoms, su plačiu nutolusių regioninių padalinių tinklu, ir mes džiaugiamės galėdami padėti LCKU bei jos narėms kredito unijoms saugiai augti“, – sakė Gabrielius Erikas Bilkštys, „Amlyze“ vadovas ir vienas įkūrėjų.

„Pinigų plovimo prevencija mums – ne tik reikalavimas, bet ir atsakomybė. Siekiame, kad kredito unijos išliktų patikimos ir skaidrios finansų įstaigos, todėl nuolat investuojame į sprendimus, kad sustiprintume rizikos valdymo kompetencijas ir atitiktį aukščiausiems standartams. Tikime, kad partnerystė su „Amlyze“ mūsų rizikos valdymo sistemą pakels į naują kokybinį lygmenį“, – pridūrė Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), 2025 m. pirmą ketvirtį užbaigė augimu bene visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. 2025 m. kovo 31 d. duomenimis, grupės turtas siekė 1,13 mlrd. eurų – 24,41 proc. daugiau nei prieš metus. Reikšmingai augo paskolų ir indėlių portfeliai, aktyvėjo gyventojų ir verslo finansavimas.

„LKU kredito unijų grupė veikia šalia žmonių – ne tik girdi, bet ir klausosi. Sprendimus priimame atsižvelgdami į realias bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo situacijas. Todėl mūsų augimas yra nuoseklus, paremtas žmonių pasitikėjimu ir poreikių atliepimu“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pagrindinės veiklos rezultatai

Grupės palūkanų pajamos pasibaigus pirmam ketvirčiui sudarė 18,67 mln. eurų – tai 8,88 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Per metus LKU grupės turtas išaugo 24,41 proc. ir pasiekė 1,13 mlrd. eurų, o kapitalas padidėjo 10,40 proc., iki 89,38 mln. eurų. Sparčiai augo ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos – jos kilo 177,78 proc., iki 125 tūkst. eurų.

Finansinis grupės stabilumas atsispindi ir pagrindiniuose rizikos valdymo rodikliuose. Kapitalo pakankamumo rodiklis (KPR) siekė 17,54 proc. – tai 1,32 procentinio punkto daugiau nei pernai. Likvidumo padengimo rodiklis (LCR) – 308,49 proc. arba 70,69 procentinio punkto daugiau nei prieš metus. Augantis indėlių portfelis sustiprino unijų likvidumą, prisidėjo prie jų finansinio stabilumo ir leido užtikrintai tęsti veiklos plėtrą.

Visgi veiklai įtakos turėjo ir makroekonominė aplinka – dėl didėjančių indėlių palūkanų, kurios LKU kredito unijų grupėje išlieka vienos aukščiausių rinkoje, ir mažėjančio EURIBOR, augo palūkanų sąnaudos. Preliminariais duomenimis, grupės grynasis pelnas šių metų kovo 31 d. siekė 1,84 mln. eurų. Nors tai yra mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pelnas išlieka tvarus ir yra nukreipiamas kapitalui stiprinti bei nariams teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. Konkurencingos indėlių palūkanos toliau skatina gyventojų taupymą ir stiprina narių finansinį atsparumą – tai viena esminių kooperatinio modelio stiprybių, kurią LKU grupė išlaikys ir šiemet.

Grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2025 m. kovo 31 d. siekė 394,56 mln. eurų – per metus jis išaugo 43,80 proc. LCKU per pirmuosius tris metų mėnesius uždirbo 634 tūkst. eurų grynojo pelno, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 1,92 mln. eurų – 5,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Paskolos gyventojams ir verslui

LKU kredito unijų grupė išlaikė augimą visuose finansavimo segmentuose. Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas paskolų portfelis per metus padidėjo 10,69 % ir pasiekė 844,93 mln. eurų.

Naujai išduotų paskolų apimtys sudarė 65,24 mln. eurų – tai 14,45 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tarp visų segmentų sparčiausiai augo paskolos verslui – jų portfelis per metus padidėjo 19,20 % ir sudarė 351,74 mln. eurų.

Vartojimo paskolų portfelis per metus išaugo 20,8 % iki 24,67 mln. eurų. Tuo tarpu būsto paskolų portfelio augimas lėtėjo, tačiau išliko teigiamas – jo balansinė vertė, palyginti su 2024 m. kovo 31 d., padidėjo 2,24 % ir pasiekė 345,77 mln. eurų.

Paskolų, suteiktų žemės ūkio subjektams, portfelis per metus augo 8,85 % iki 112,97 mln. eurų.

Gyventojų ir verslo taupymas

2025 m. kovo 31 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 999,29 mln. eurų – per metus augo 25,87 %.

Šį augimą lėmė konkurencingos indėlių palūkanos, kurias siūlė LKU grupės kredito unijos, todėl taupyti čia rinkosi tiek privatūs, tiek verslo klientai. Per pirmą ketvirtį buvo sudaryta 10 829 naujos terminuotųjų indėlių sutartys, kurių bendra suma viršijo 124,65 mln. eurų.

Didžiąją portfelio dalį – 79,74 % – sudaro fizinių asmenų indėliai, tačiau verslo indėlių kasmet didėja ir 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė daugiau nei penktadalį – 20,26 % – viso indėlių portfelio. LKU kredito unijų grupės indėlių portfelyje dominuoja terminuotieji indėliai – jie sudaro 77,86 %, likusi dalis – lėšos einamosiose sąskaitose.

Svarbiausi LKU kredito unijų grupės veiklos rodikliai:

• Turtas per metus padidėjo 24,41 % ir pasiekė 1,13 mlrd. eurų.
• Paskolų portfelis išaugo 10,69 % ir siekė 844,93 mln. eurų.
• Didžiausias augimas fiksuotas verslo finansavimo segmente – čia paskolų portfelis padidėjo net 19,20 %
• Indėlių portfelis, įskaitant einamąsias sąskaitas, per metus padidėjo 25,87 % ir siekė 999,29 mln. eurų.

Silpnas finansinis raštingumas – viena priežasčių, kodėl žmonės patiria stresą dėl pinigų ir nesugeba sukaupti santaupų. Nors minimalų bazinį finansinio raštingumo lygį, kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, pasiekia vos kiek daugiau nei penktadalis lietuvių, ekspertai pažymi, kad pradėti taupyti bei užsitikrinti ramesnę ateitį galima laikantis vos kelių taisyklių.

Norint suvaldyti savo finansus, pirmiausia reikia žinoti, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate, sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

„Pirmuosius mėnesius gali kilti noras situaciją pagražinti. Svarbu didesnių išlaidų neperkelti į kitą mėnesį, nes galutinis rezultatas bus iškreiptas“, – pataria R. Šukevičius. Ekspertas rekomenduoja planuoti biudžetą bent keliems mėnesiams į priekį – įskaitant nenumatytas išlaidas, tokias kaip automobilio remontas ar gydymas.

Laiko išbandymus atlaikiusi išlaidų taisyklė – 50 / 30 / 20. 50 proc. pajamų reikėtų numatyti būtinosioms išlaidoms (būstas, transportas, sveikata), 30 proc. – laisvalaikiui, o 20 proc. – taupymui. Taupyti galima pradėti ir nuo 10 proc., palaipsniui šią dalį didinant, tikina ekspertas.    

Vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 35 proc. respondentų pastarųjų 12 mėnesių pajamos nepadengė jų pragyvenimo išlaidų, taip apsunkinant net menkiausias taupymo galimybes.

Klaidos, trukdančios (su)taupyti

Atsakingas finansų valdymas reikalauja disciplinos, kuriai nepastebimai gali sutrukdyti impulsyvūs pirkimai, ypač kai perkamas daiktas, kurio būsima nauda nėra gerai įvertinta. Prieš priimant sprendimą įsigyti brangesnį daiktą, R. Šukevičius rekomenduoja pagalvoti bent 2–3 dienas.

„Jei per šią pertrauką išties paaiškės, kad to daikto reikia, viskas gerai. Tačiau pabudę kitą rytą galite suprasti, kad tas daiktas visai nereikalingas“, – priduria jis.

Nebūtinąsias išlaidas gali paskatinti atsiskaitymai telefonu ar kitomis lengvai prieinamomis priemonėmis. Siekiant to išvengti, R. Šukevičius ragina dalį gaunamų pajamų pervesti į atskirą sąskaitą, skirtą kasdienėms išlaidoms: „Tai psichologinis stabdis – jei sąskaitoje ima trūkti pinigų, susimąstoma, ar tikrai reikia dar vieno pirkinio“.

Skolintis – tik tada, kai būtina

Apie pirkinių būtinumą reikėtų gerai pagalvoti ir prieš prisiimant finansinių įsipareigojimų. Nors Atsakingojo skolinimo nuostatai bei kiti teisės aktai užtikrina, kad kredito įstaigos atidžiai įvertins būsimas galimybes grąžinti paskolas ar kreditus, neretai finansinės pagalbos kreipiamasi ir dėl smulkių pirkinių.

„Viena situacija, kai tai brangesnis daiktas, pavyzdžiui, automobilis, kurio vis tiek reikia, tačiau susitaupyti reikiamą sumą gali užtrukti. Kita situacija, kai lizingu perkamas 600 Eur kainuojantis televizorius, nes per kelis mėnesius ar net metus jam nepavyksta susitaupyti. Tokiu atveju pirkinio geriau vengti“, – teigia R. Šukevičius.

Dažnai nepagalvojama, kad gauti papildomų pajamų galima ir prisidedant prie aplinkos apsaugos, pavyzdžiui, prikeliant nenaudojamus daiktus antram gyvenimui juos parduodant ar išvengiant maisto švaistymo apsiperkant tik su reikalingų pirkinių sąrašu.

Taip pat verta pasidomėti, kokius motyvuojančius taupymo sprendimus gali pasiūlyti finansų įstaigos. Tai gali būti specialios taupymo sąskaitos ar indėliai, skirti taupyti mažomis sumomis, ar programėlės, automatiškai pervedančios suapvalintą pirkinių sumos skirtumą į taupymo sąskaitą.

Finansinis nerimas – paveldimas?

Tyrimai rodo, jog šeimose, kuriose nuolat buvo patiriami finansiniai sunkumai ar finansinis stresas, pasekmės gali būti jaučiamos net per dvi kartas – vaikai perima šį elgesį ir jauseną bei gali perduoti tai dar vienai kartai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Asta Gaigalienė.

Kaip ir nuo įprasto streso, taip ir nuo finansinio nerimo galima patirti įvairius sutrikimus – nemigą, panikos atakas. Ekspertės teigimu, finansinio nerimo problemą galima spręsti ne tik psichologų pagalba, bet ir pasitelkiant įvairias asmeninių finansų valdymo technikas. Pavyzdžiui, vien tinkamai suformuluoti finansiniai tikslai gali reikšmingai sumažinti streso lygį.

„Finansinis nerimas dažniau kyla tiems, kurie vengia gilintis į savo finansinę situaciją, vertinti finansinę sveikatą ar planuoti ateitį. Vengimas gilintis į savo realią situaciją ar prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį gali lemti mažiau racionalius finansinius sprendimus, jų trumparegiškumą“, – teigia ji.

Neramiais geopolitiniais ar ekonominiais laikais finansinę ramybę gali palaikyti sukauptas didesnis rezervas – tokiu atveju sukauptą pagalvę galima padidinti nuo rekomenduojamo 3 mėnesių atlyginimo dydžio iki 6. Turint ilgalaikius taupymo ar investavimo tikslus, panikuoti dėl rinkos svyravimų, pasak ekspertės, nereikėtų.

Pasak jos, finansinis raštingumas ateityje taps tik svarbesnis finansinių produktų ir paslaugų rinkai tampant įvairesnei, skaitmenizuotai, o finansinių sukčių veikimo metodams tobulėjant.

„Finansinis raštingumas šiuolaikiniam žmogui yra būtinas, nes pačiam asmeniui tenkanti atsakomybė už jo finansinę ateitį tampa vis didesnė dėl įvairių ekonominių, politinių, o ypač demografinių priežasčių. Dar svarbiau išmokti su tuo tvarkytis – dėl savo vaikų“, – priduria A. Gaigalienė. Lietuvos banko duomenimis, prastesnį finansinį raštingumą demonstruoja žemesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat jaunesni nei 30 m. bei vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys.

Primename, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. atsiskaitymų grynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas sumos bus apvalinamos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme. LKU kredito unijų grupė primena, kad naujoji tvarka nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų, nes bus apvalinama tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma. 

Kada apvalinimas taikomas? 

• Atsiskaitant už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais.  

• Mokant komisinius mokesčius už suteiktas paslaugas. 

Kada apvalinimas netaikomas? 

• Kai grynieji pinigai įmokami į sąskaitą arba iš jos išimami. 

• Kai mokėjimai vyksta negrynaisiais pinigais (kortele, pavedimu). 

• Kai bendra mokėtina suma yra mažesnė nei 5 centai. 

Kaip bus apvalinama? 

• Suma, kuri baigiasi 1 arba 2 centais, apvalinama žemyn iki 0 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 3 arba 4 centais, apvalinama aukštyn iki 5 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 6 arba 7 centais, apvalinama žemyn iki 5 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 8 arba 9 centais, apvalinama aukštyn iki 10 centų. 

Svarbios pastabos: 

• Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetomis ir toliau galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą. 

• Jei klientas nesutiks su suapvalinta suma, grynaisiais atsiskaityti negalės, tačiau galės sumokėti tikslią sumą kortele arba pavedimu. 

Naujoji tvarka galios tiek fiziniams, tiek juridiniams prekių ir paslaugų teikėjams. Kredito unijose naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų, apvalinami bus tik paslaugų įkainiai – tarkim, jei kredito unijos mokestis už paslaugą yra 2,13 Eur, nuo gegužės 1-osios reikės sumokėti 2,15 Eur. 

LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl Tarptautinę darbo dieną – 2025 m. gegužės 1 d. – galėsite pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus.

Taip pat nurodytą dieną galėsite atlikti mokėjimus tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų bei jų narių sąskaitų.

Jeigu pervedama suma viršys 15 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, pervedimas bus įvykdytas artimiausios darbo dienos rytą, t. y.  gegužės 2 d.

Primename, kad šventinę dieną atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.