Kategorija: LKU grupės naujienos

Informuojame, kad dėl nuolat didėjančios sankcijų apimties ir su tuo susijusių rizikų, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Baltarusijoje nebebus įmanoma atsiskaityti LKU kredito unijų grupės išduotomis mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Debit Mastercard“, „Mastercard Standard“, „Marstercard Business“.

Mokėjimo kortelėmis nebus galimybės atsiskaityti Baltarusijos teritorijoje veikiančiose prekybos ir paslaugų vietose, internetinėse parduotuvėse. Taip pat nebus galima išsigryninti pinigų Baltarusijoje esančiuose bankomatuose. Ketinantys vykti į Baltarusiją turėtų pasiruošti iš anksto ir pasirinkti kitus atsiskaitymo būdus.

Pastarąjį dešimtmetį šalyje gerėjusi ekonominė situacija lėmė pokyčius vartojimo paskolų rinkoje. Iki tol vyravusį neigiamą požiūrį į vartojimo paskolas su laiku keitė didesnis sąmoningumas ir finansinis raštingumas, todėl gyventojai vis rečiau skolinasi spontaniškiems poreikiams patenkinti. Vis dėlto ekspertai išskiria, ką verta žinoti norintiems pasiskolinti.

Sąmoningas sprendimas

Lietuviai su laiku nusimetę mitais apaugusį požiūrį į vartojimo paskolas, drąsiau skolinasi didesniems planams užuot laukę, kol reikiamą sumą sutaupys patys. Dažniausiai skolinamasi automobiliui, buitinei technikai, baldams įsigyti, namų atnaujinimui, taip pat gydymosi, studijų ir poilsio tikslais.

„Dalis tautiečių galvoja, kad skolinasi tik uždirbantys mažiau. Visgi stebime priešingas tendencijas – vis dažniau ir drąsiau vartojimui skolinasi stabilias vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Skolinimasis suteikia galimybę įsigyti norimą prekę ir gyventi komfortiškiau čia ir dabar“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Kedytė ir atkreipia dėmesį, kad patys gyventojai dar prieš kreipdamiesi į kredito įstaigą būna įsivertinę savo galimybes padengti būsimus finansinius įsipareigojimus.

Paskola žaliems sprendimams

Dėl elektros kainų svyravimų, pernai Lietuvoje fiksuotas spurtas saulės elektrinių ir energijos efektyvumą didinančių sprendimų finansavime. Stebima, kad gyventojai aktyviai skolinasi saulės elektrinių įrengimui ir elektromobiliams, kurių poreikis ir šiemet nesitraukia.

Reikia pastebėti, kad vertindamos vartojimo paskolos sąlygas, kredito unijos dažnai įvertina ir atsižvelgia į projekto tvarumą bei žaliuosius tikslus, kurie lemia palankesnę paskolos kainodarą.

Vartojimo paskola gali būti skirta saulės elektrinių įsigijimui ar įsirengimui finansuoti, taip pat  nutolusioms saulės elektrinėms, elektromobiliui ar hibridiniam automobiliui įsigyti, modernesnių šilumos siurblių, elektros energijos kaupiklių įsirengimui.

Jokio užtikrinimo iki 14 500 Eur

Anot I. Kedytės, visgi šiemet gyventojai aktyviausiai skolinosi namų atnaujinimo reikmėms, antroje vietoje pagal populiarumą – automobilio įsigijimui. Ir toliau augo paskolų žaliosioms reikmėms poreikis.

Verta žinoti, kad vartojimo paskolos kredito unijose suteikiamos su fiksuotomis palūkanomis visu sutarties laikotarpiu. Vadinasi, įmokų dydis nekis ir tam įtakos nedarys tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ svyravimai.

Ką reikia žinoti?

Ekspertė I. Kedytė ketinantiems pasiskolinti, ypatingai pirmąjį kartą, rekomenduoja savęs paklausti – kokios dydžio paskolą galėsiu išmokėti nerizikuojant savo paties ir šeimos finansiniu saugumu?

Kad apsispręsti būtų paprasčiau, pašnekovė dalijasi keletu patarimų:

• Įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje www.lku.lt užpildžius vieną paraišką vartojimo paskolai sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti ir išsirinkti tinkamiausią.
• Atsižvelgti ne tik į palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą (BVKKMN). Kredito įstaigos gali taikyti reguliarius ir vienkartinius mokesčius. Dėl to BVKKMN gali atspindėti bendrą paskolos kainą, įtraukiant visas su paskola susijusias išlaidas.
• Įvertinti, būsimą paskolos mėnesinę įmoką. Atsakingojo skolinimo nuostatai apibrėžia, kad bendra visų šeimos įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį gaunamų šeimos grynųjų pajamų.
• Paskolą gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio tam tikromis valiutomis. Tokiu atveju Jūsų kredito unija paprašys pateikti tokias pajamas pagrindžiančius dokumentus (kaip pavyzdžiui, darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ar kita).

O turintiems finansinių įsipareigojimų keliose kredito įstaigose, primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavus jau turimus kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė, neretai kiek mažesnė, įmoka.

„Akivaizdu, kad nusprendus pasiskolinti gali kilti aibė klausimų, todėl rekomenduoju užuot klaidžiojus informacijos gausoje susisiekti su finansų įstaiga ir gauti aktualiausią informaciją, kuri padės priimti galutinį sprendimą“, – rekomenduoja I. Kedytė.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), pirmąjį šių metų pusmetį fiksavo augančius finansinius rodiklius ir toliau nuosekliai didino finansavimo gyventojams, ūkiui ir verslui apimtis.

„Šių metų pirmą pusmetį užtikrinai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietos bendruomenėmis. Džiugu matyti, kad kintančių palūkanų aplinkoje papildomo finansavimo poreikis, ypatingai tarp verslo subjektų, nemažėjo. Taip pat vis dar auganti EURIBOR palūkanų reikšmė pirmąjį pusmetį nedarė įtakos paskolų portfelio kokybei, kuri LKU kredito unijų grupėje išliko aukštame lygyje“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pirmo pusmečio veiklos apžvalga

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per šešis mėnesius pasiekė 26,69 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 70,28 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai pastarosios siekė 15,67 mln. eurų.

Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metų šešis mėnesius uždirbo 7,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per šešis mėnesius paaugo 3,65 % ir 22,18 % per metus iki 820,88 mln. eurų.

Paslaugų ir komisinių pajamų per pirmą šių metų pusmetį gauta 3,7 % daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį ir bendra suma siekė 729 tūkst. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 703 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per pirmą pusmetį suformavo 994 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. birželio 30 d. siekė 246,71 mln. eurų, per šešis mėnesius susitraukęs 1,89 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šešis mėnesius uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų per pirmą pusmetį LCKU skaičiavo 3,25 mln. eurų  – 73,66 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šios siekė 1,87 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. birželio 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,79 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,68 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. pirmą pusmetį siekė 157,97 % (normatyvas – 100 %).

Verslo finansavimas

Pirmą šių metų pusmetį stebėtas konsoliduoto LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Pastarasis per šešis mėnesius stiebėsi 6,05 % iki 678,9 mln. eurų. Per metus nuo 2022 m. liepos mėnesio grupės paskolų portfelis augo daugiau nei ketvirtadaliu – 25,19 %, tuomet siekęs 542,31 mln. eurų sumą.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, pirmą šių metų pusmetį sparčiausiai augo verslo finansavimo apimtys. Per šį laikotarpį iš viso pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 96,29 mln. eurų – 3,86 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią naujai suteiktų paskolų dalį sudaro paskolos juridiniams asmenims – 23,17 mln. eurų. Verslo finansavimo portfelis per šešis mėnesius paaugo 10,62 % iki 254,75 mln. eurų.

Tuo tarpu paskolų, suteiktų šalies ūkininkams, dalis bendrame paskolų portfelyje augo 3,91 % ir 2023 metų birželį portfelio vertė siekė 99,03 mln. eurų. Per šešis mėnesius su ūkininkais iš viso pasirašytos 383 naujos finansavimo sutartys, kurių bendra vertė siekė 13,36 mln. eurų.

Minėtina, kad pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupė nefiksavo pokyčių daugiau nei 30 dienų vėluojančių paskolų koncentracijoje, kurių rodiklis išliko panašus kaip ir ankstesniais laikotarpiais – 3,12 %.

Taip pat pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupės konsorciumas sėkmingai užbaigė antrąjį lengvatinės priemonės ūkininkams, nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, etapą. Paskolos buvo teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Šiuo metu finansavimo prieinamumą verslui kredito unijos didina pasitelkdamos kitas lengvatines priemones – „Portfelinės garantijos 3“ bei „Atviras kreditų fondas 3“. Pastaroji skirta sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms gauti finansavimą verslo projektams įgyvendinti žemesnėmis nei rinkos kainomis, kuomet siekiama pradėti naują veiklą, palaikyti ir stiprinti esamą verslą ar įgyvendinti jo plėtrą.

Gyventojų taupymas

Pirmąjį pusmetį šalies finansų rinkos dalyviai buvo aktyvūs keldami už indėlius siūlomas palūkanų normas. Kredito unijos sugebėjo palūkanų augimo pike ir toliau išlaikyti konkurencingas indėlių palūkanas. Šios aplinkybės nulėmė spartesnį visos grupės indėlių portfelio augimą ir naujai atidarytų indėlių skaičių.

LCKU duomenimis, pasibaigus pirmam šių metų pusmečiui, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos, sudarė 694,77 mln. eurų. Iš jų 506,84 mln. eurų arba 72,95 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai. Prieš metus terminuotųjų indėlių dalis bendrame portfelyje sudarė 380,7 mln. eurų arba  67,33 %.

Vien per šešis šių metų mėnesius sudaryta 14 610 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių – 89,89 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus neprarasti budrumo – finansiniai sukčiai, bandydami išvilioti gyventojų lėšas, pastaruoju metu prisidengia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. Nusikaltėliai gyventojams siunčia suklastotus elektroninius laiškus ir trumpąsias SMS žinutes.

Pastaruoju metu nemažai gyventojų praneša gavę trumpąsias SMS žinutes ir elektroninius laiškus, kuriose prisidengiant VMI informuojama apie neva grąžinamus mokesčius arba grasinama baudomis jų nesumokėjus. Nuorodos laiškuose veda į netikrą VMI svetainę, iš jos – į suklastotą interneto banką.

LBA primena, kad sulaukus įtartinų pranešimų jokiu būdu nereikėtų spausti juose esančių nuorodų. Jeigu tokią nuorodą atidarėte, neveskite savo prisijungimo prie interneto banko duomenų.

LBA kviečia žinia apie sukčių siuntinėjamas žinutes ir elektroninius laiškus apsimetant VMI pasidalinti su artimaisiais.

Primename, kad bankai, kredito unijos ir valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada pasitikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.

• Kredito unijoms didinant palūkanas už indėlius, naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius augo 85,70 %, palyginus su pernai tuo pačiu metu, o visos grupės indėlių portfelis peržengė 700 mln. eurų ribą.
• LKU kredito unijų grupės paskolų, suteiktų verslui, gyventojams ir ūkiui, portfelis augo 26,4 % iki 650 mln. eurų, lyginant su pirmu ketvirčiu prieš metus.
• Didžiausia šalyje kredito unijų grupė per pirmą ketvirtį uždirbo 3,41 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno.
• LKU kredito unijų grupė 2022-aisiais uždirbtą pelną skyrė kapitalui stiprinti ir jo pakankamumo rodiklis pasibaigus šių metų pirmam ketvirčiui siekė 15,45 %.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), metus pradėjo iš stiprių pozicijų. Kaip niekada sparčiai kintanti situacija rinkoje, kaip antai indėlių palūkanų kilimas, taip pat ekonomikos lėtėjimas, toliau kylanti EURIBOR reikšmė, lėmė greitų sprendimų paiešką, tačiau pagrindiniai LKU kredito unijų grupės veiklos rezultatai liko stabilūs ir nuosekliai augantys.

„LKU grupės unijos pirmąjį ketvirtį laikėsi savo veiklos pamato – būti artimomis finansų partnerėmis savo nariams ir ieškoti būdu klientams padėti atlaikyti iššūkius. Ilgametis kryptingas darbas šiandien pasireiškia tuo, kad ekonominio sulėtėjimo fone mes ir toliau žingsniuojame augindami pagrindinės veiklos rodiklius. Nepaisant kiek sulėtėjusių skolinimosi tempų, kredito unijų paskolų portfelio kokybė ir toliau išlieka aukštame lygyje“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas M. Vijūnas.

Trijų mėnesių veiklos apžvalga

LKU grupė per pirmąjį ketvirtį suformavo 530 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių. Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per tris mėnesius siekė 10,1 mln. eurų sumą ir buvo 15,92 % didesnės, lyginant su ankstesniu ketvirčiu (2022 m. gruodžio 31 d. – 8,71 mln. eurų).

Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metų tris mėnesius uždirbo 3,41 mln. eurų grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per ketvirtį paaugo neženkliai – 0,11 % iki 792,85 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. kovo 31 d. siekė 238,31 mln. eurų, per pirmą ketvirtį susitraukęs 5,48 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per tris mėnesius uždirbo 899 tūkst. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu grynųjų palūkanų pajamų per tris mėnesius LCKU uždirbo 1,64 mln. eurų  – 7 % daugiau nei per ketvirtį anksčiau (2022 m. gruodžio 31 d. – 1,53 mln. eurų).

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. kovo 31 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 26,08 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,45 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. pirmą ketvirtį siekė 255,38 % (normatyvas – 100 %).

Verslo ir gyventojų finansavimas

Nors 2022-aisiais sparčiau augusios verslo ir privačių klientų finansavimo apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį neženkliai lėtėjo, tačiau ir toliau išlaikė teigiamas augimo tendencijas. Konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio vertė 2023 m. kovo 31 d. siekė 650,07 mln. eurų sumą ir, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, augo 26,4 %.

„Paskolų portfelio kokybę atspindintys rodikliai pasibaigus pirmiems trims metų mėnesiams liko tame pačiame lygyje kaip ir ankstesniais laikotarpiais, – akcentuoja M. Vijūnas. – LKU kredito unijų grupė nefiksavo pokyčių ir daugiau nei 30 dienų vėluojančių paskolų koncentracijoje, taigi kredito unijos paskolų portfelio kokybės prastėjimo kol kas nejaučia.“

Per pirmą ketvirtį iš viso pasirašyta 44,03 mln. eurų vertės naujų paskolų sutarčių – 5,2 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią naujai suteiktų paskolų dalį sudaro paskolos juridiniams asmenims – 21,88 mln. eurų. Verslo finansavimo portfelis per tris mėnesius paaugo 3,97 % iki 239,43 mln. eurų.

Naujų paskolų fiziniams asmenims su nekilnojamojo turto įkeitimu per 2023 m. tris mėnesius suteikta už 14,04 mln. eurų, o šių paskolų balansinė vertė kovo mėnesio pabaigoje siekė 306,43 mln. eurų. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris mėnesius kiek susitraukė 2,27 % iki 19,56 mln. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 20,01 mln. eurų).

Priešingai nei paskolų vartojimui, žemės ūkio finansavimo portfelis augo. Per 2023 m. tris mėnesius pasirašyta naujų paskolų ūkiui sutarčių už 6,05 mln. eurų, o bendras konsoliduotas LKU grupės paskolų ūkiui portfelis pasiekė 94,85 mln. eurų sumą.

Gyventojų taupymas

Metai Lietuvos finansų rinkoje prasidėjo sparčiu indėlių palūkanų kilimu. Nuo pastarųjų tendencijų neatsiliko ir kredito unijos, kurios palūkanų kėlimo pike išlaikė konkurencingas indėlių palūkanas, kurios kai kuriose kredito unijose, ypatingai įsikūrusiose didžiuosiuose miestuose, už 12 mėnesių terminuotąjį indėlį priartėjo prie 4 % ribos. Visa tai tiesiogiai atsiliepė naujai atidarytų indėlių skaičiui.

LCKU duomenimis, 2023 m. kovo 31 d. konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos siekė 700,76 mln. eurų. Iš jų 488,05 mln. eurų arba 69,65 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai.

Vien per pirmus tris šių metų mėnesius sudaryta 6 910 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių – 85,70 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Artėjanti vasara pranašauja ir artėjančias atostogas, keliones, nepakartojamus įspūdžius. LKU kredito unijų grupė kartu su partneriu „Mastercard“ šoka į šiltojo sezono traukinį, savo klientams pasiūlydami vasariškas nuolaidas. Dabar užsisakykite apgyvendinimo paslaugas per „Booking.com“ platformą arba išsinuomokite automobilį iš pasaulinio automobilių nuomos tinklo „Hertz“ pigiau.

Tarptautinė viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking.com“ yra vienas iš dažniausių keliaujančiųjų pasirinkimų. Dabar LKU „Maestro“, „Mastercard Standard“ arba „Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojai, užsisakę apgyvendinimo paslaugą per „Booking.com“, gali atgauti net iki 6 % sumokėto rezervacijos mokesčio.

• Daugiau apie „Booking.com“ pasiūlymą sužinokite čia.

O jei apgyvendinimo įstaigą nuspręsite pasirinkti per kitą paslaugos teikėją, LKU kredito unijų grupė kartu su „Mastercard“ turi pasiūlymą ir „Preferred Hotels & Resorts“ platformos vartotojams. Rezervuokite viešbutį per „Preferred Hotels & Resorts“ platformą, vienijančią daugiau nei 650 viešbučių ir rezidencijų 85 šalyse, o atsiskaitę turima LKU mokėjimo kortele gaukite 4 nakvynes už 3 kainą!

• Daugiau apie „Preferred Hotels & Resorts“ pasiūlymą sužinokite čia.

O nusprendę pasirinktą šalį arba miestą patyrinėti išsinuomotu automobiliu, tai gali padaryti per tarptautinę automobilių nuomos platformą „Hertz“. Už paslaugą atsiskaičiusieji savo turima LKU „Mastercard Standard“ arba „Mastercard Business“ mokėjimo kortele gaus 10 % nuolaidą automobilio nuomai visame pasaulyje!

• Daugiau apie „Hertz“ pasiūlymą sužinokite čia.

Taip pat lengvai ir greitai išsinuomoteri automobilį galite ir per „Rentalcars.com“, o užsakymą apmokėję turima LKU mokėjimo kortele gausite 10 % nuolaidą pasirinkto automobilio nuomai!

• Daugiau apie „Rentalcars.com“ pasiūlymą sužinokite čia.

Dar daugiau, kad kelionių ir atostogų neapkartintų nenumatyti atvejai, LKU „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojai gali pasinaudoti ir Kelionių draudimo paslauga. Keliaudami jauskitės saugūs ir užtikrinti.

Jei Jus domina Kelionių draudimo paslauga, nedelskite ir kreipkitės į savo kredito uniją. Daugiau informacijos:

• Kelionių draudimas „Mastercard Standard“ kortelių turėtojams čia.
• Kelionių draudimas „Mastercard Business“ kortelių turėtojams čia.

Keliaukite ir kurkite akimirkas, kurias prisiminsite visą gyvenimą!

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų ir teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti daugiau kaip 1,2 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.

Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios šalies komerciniuose bankuose užfiksuoti 2444 sukčiavimo atvejai – dvigubai daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai (1056). Išviliotų lėšų suma per metus išaugo kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Drauge pastebimas žymus pokytis stabdant pavedimus, inicijuotus bei paskatintus finansinių sukčių: savininkams grąžintų lėšų suma pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo 1,2 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai – 800 tūkst. eurų. Iš jų dukart augo dar kredito įstaigų viduje sustabdytų pavedimų suma – nuo 379 tūkst. eurų pirmąjį ketvirtį pernai iki 892 tūkst. eurų šiemet. Lėšų, kurias reikėjo sugrąžinti iš kitų finansų įstaigų, suma kiek sumažėjo ir siekė 277 tūkst. eurų (prieš metus – 423 tūkst. eurų).

Manipuliacijos – pagal aktualijas ir savaitės dienas

Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos. Sukčiai aktyviai naudojasi socialine inžinerija, kad nuslopintų žmonių budrumą – manipuliuoja žinomų institucijų pavadinimais, taikosi į visuomenei aktualias sezonines temas, pavyzdžiui, pajamų deklaravimą, atakoms pasitelkia savaitgalius ir pan.

Tokioms apgaulėms sudarant beveik pusę sukčiavimo atvejų, jų ir toliau sparčiai daugėja. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, „fišingo“ atvejų padaugėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 324 iki 1018. Šitaip gyventojai vidutiniškai praranda apie 380 eurų.

„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja, ieško vis naujų būdų išvilioti lėšas. Tačiau vietoje nestovi ir gyventojai bei finansų įstaigos. Vis daugiau lėšų pavyksta sustabdyti dėl kilusių abejonių ar operatyvios gyventojų ar institucijų reakcijos. Tas yra gerai, tačiau siekiamybė yra dar didesnis žmonių supratingumas ir atsakingas požiūris į savo finansus“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Investicijų „brokerių“ pelėkautai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, taip pat smarkiai išaugo investicinio sukčiavimo atvejų ir išviliotų pinigų suma. Per pirmuosius tris mėnesius investiciniams sukčiams žmonės pervedė 865 tūkst. eurų. Vienas sukčiavimo atvejis vidutiniškai sukčių aukoms kainavo beveik 4 tūkst. eurų.

„Investiciniai sukčiai suranda žmones, kurie turi sukaupę daugiau lėšų ir svarsto, kur jas panaudoti. Dažniausiai ant sukčių kabliuko užkimbama šiems pasakojant apie labai didelę investicijų grąžą ar kitokias stebuklingai geras sąlygas. Jei sulaukėte labai dosnaus pasiūlymo – būkite atidūs, mat nemokamas sūris būna tik pelėkautuose“, – pataria LBA vadovė.

Saugumo ekspertai primena, kad bankai, kredito unijos, valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada patikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.

LBA duomenimis, pernai finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų.

Dažniausiai naudojami sukčiavimo metodai:

• Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė – „fišingas“ (angl. phishing)

Sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų kredito unijos ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama išgauti e. bankininkystės prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Atidžiai vertinkite visą informaciją, gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie mokėjimo sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite. SMS žinutės, siunčiamos neva kredito unijos, telefone gali patekti į jo išties siųstų pranešimų srautą – interneto svetainių, siūlančių galimybę savo nuožiūra nurodyti siuntėjo vardą, yra apstu.  Būkite atidūs ir visuomet atkreipkite dėmesį į žinutės turinį.

• Skambučiai, apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju

Sukčiai, prisistatantys banko, kredito unijos arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, neatsakyti į klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.

• Investicinis sukčiavimas

Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.

• Romantinis sukčiavimas

Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

• Susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas

Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią mokėjimo sąskaitą. Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.

• Sukčiavimai, susiję su prekyba internetu

Pastaruoju metu su jais neretai susiduriama, parduodant prekes per skelbimų portalus. Potencialūs pirkėjai pasiūlo atsiskaityti per kurjerių tarnybą ir atsiunčia nuorodą į svetainę su  gana žinomu šios srities paslaugų teikėjų vardu, kviesdami įvesti mokėjimo kortelės duomenis. Šitaip išgaunami pardavėjo konfidencialūs duomenys. Iš tiesų vienintelė informacija, iš tiesų reikalinga pirkėjui, pasirengusiam susimokėti už pirkinį, yra pardavėjo sąskaitos numeris. Savo ruožtu bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti, o, kilus įtarimų, nevesti kortelės duomenų.

Lietuvos bankų asociacijos informacija

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), skaičiuoja 2022-ųjų augusius pagrindinės veiklos rodiklius ir išlaikytą paskolų portfelio kokybę. Prie grupės augimo prisidėjo ir naujai įstojusi narė – kredito unija „Taupa“.

Veiklos 2022 metais bendra apžvalga

Centrinė kredito unija praneša apie pernai daugiau nei penktadaliu – 21,67 % – augusį grupės turtą iki 792,1 mln. Eur. LKU kredito unijų grupė per 2022 m. keturis ketvirčius uždirbo 5,79 mln. Eur grynojo pelno – 22,45 % daugiau nei per 2021-uosius, kai pelnas siekė 4,73 mln. Eur.

Dėl spartaus skolinimo apimčių ir klientų aktyvumo augimo, pernai augo ir grynosios LKU grupės palūkanų pajamos, kurios siekė 28,72 mln. Eur ir buvo 30,33 % didesnės nei prieš metus (2021 m. – 22,039 mln. Eur).

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 251,37 mln. Eur, per paskutinį metų ketvirtį augęs 10,12 %, o per metus – 8,56 % arba 19,8 mln. Eur. Neaudituotais duomenimis, LCKU per praėjusius metus uždirbo 1,64 mln. Eur grynojo pelno – 35,26 % daugiau negu pernai tuo pačiu metu, kai suma siekė 1,21 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanų pajamos, kurių per metus LCKU uždirbo 4,54 mln. Eur arba 38,08 % daugiau nei metais anksčiau (2021 m. – 3,29 mln. Eur).

„Pelningumo rodiklis LKU kredito unijų grupei yra ypatingai reikšmingas, nes tai – pagrindinis unijų kapitalo augimo šaltinis. Visas mūsų uždirbtas pelnas yra skiriamas kapitalo stiprinimui, o kuo kapitalas didesnis, tuo kredito unijos labiau gali auginti finansavimo ir savo veiklos apimtis“, – sako M. Vijūnas.

Neaudituotais duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 24,00 % (normatyvas – 12,9 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,14 % (normatyvas – 12,39 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2022 m. IV ketvirtį siekė 336,28 % (normatyvas – 100 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

2022-aisiais sparčiai augant verslo ir privačių klientų finansavimo apimtims, konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio vertė per 2022 m. keturis ketvirčius padidėjo 30,15 % iki 640,18 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 491,87 mln. Eur). Žinoma, pokyčiui didelę reikšmę turėjo 2022 m. gruodžio 1 d. prie grupės prisijungusi kredito unija „Taupa“. Vien per IV ketvirtį grupės paskolų portfelis augo 11,63 % arba 66,67 mln. Eur.

Iš viso per praėjusius metus pasirašyta daugiau nei 195 mln. Eur vertės naujų kreditavimo sutarčių, o tai – 17,18 % daugiau nei per 2021 m.

Pernai reikšmingiausiai augo konsoliduotas LKU kredito unijų grupės verslo paskolų portfelis – 69,09 % arba 94 mln. Eur iki 230,29 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 136,19 mln. Eur). Per metus suteiktų naujų paskolų verslui vertė siekė 91,16 mln. Eur – 46,54 % daugiau nei paskolų, suteiktų per 2021 m.

Naujų paskolų fiziniams asmenims su nekilnojamojo turto įkeitimu per 2022 m. keturis ketvirčius suteikta už 62,15 mln. Eur, o šių paskolų balansinė vertė 2022 m. gruodžio pabaigoje siekė 304,69 mln. Eur. – 20,6 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai vertė siekė 252,65 mln. Eur. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per metus susitraukė – 7,7 % iki 20 mln. Eur. (2021 m. gruodžio 31 d. – 21,76 mln. Eur).

Paskolų žemės ūkiui portfelio augimas augo sparčiau. Per visus 2022-uosius metus pasirašyta naujų paskolų ūkiui sutarčių už 33 mln. Eur, o bendras konsoliduotas LKU grupės paskolų ūkiui portfelis didėjo 5,76 % iki 95,3 mln. Eur.

Gyventojų ir verslo taupymas

Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, pasibaigus 2022 m. siekė 700,66 mln. Eur ir buvo 21,9 % didesnis nei praėjusių metų pabaigoje (2021 m. gruodžio 31 d. – 574,77 mln. Eur). Portfelio ženklų augimą nulėmė dvi priežastys – naujos narės prisijungimas ir taip pat konkurencingos kredito unijų siūlomos palūkanos už terminuotuosius indėlius. Pastarosios didžiuosiuose miestuose jau praėjusių metų pabaigoje gerokai šoktelėjo virš 3 % ir už 24 mėn. indėlių sostinės unijose jau galima gauti 3,2 %.

Didžiausią LKU grupės  indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurių portfelio vertė per metus augo 26,6 % iki 468,56 mln. Eur.

Per 2022 m. I pusmetį sustabdyta įtartinų mokėjimų už daugiau nei 1,5 mln. Eur, o nukentėjusiems grąžinta virš milijono eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ataskaita, praneša Lietuvos bankų asociacija. Pasak finansinių nusikaltimų ekspertų, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, o taip pat žinių ir kompetencijų auginimas – pamatiniai įrankiai kovoje su finansiniais nusikaltėliais.

„Mūsų centre veikia taktinio bendradarbiavimo grupė, kuri vienija policijos, FNTT, STT, finansinių institucijų ir kitus dalyvius. Drauge ne tik renkame statistiką apie finansinius nusikaltimus, bet ir ją įvertinę teikiame įstatymų pakeitimų siūlymus, stipriname Lietuvos finansų rinkos atsparumą sukčiavimui per švietimą. Esame pasiryžę stiprinti bendradarbiavimą tarp visų finansų rinkos dalyvių, kad drauge duotume atkirtį sukčiams“, – sako Eimantas Vytuvis, PPPKC vadovas.  

Iš viso per pirmąjį 2022 m. pusmetį užfiksuota beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų.

Arti pusės visų incidentų bei trečdalis visų nuostolių susiję su sukčiavimo kategorija „phishing“. Jai priskiriami atvejai, kuomet bandoma išvilioti pinigus arba duomenis suklastotais trumpaisiais pranešimais (SMS) arba el. laiškais.

Kitas finansiškai skaudus sukčiavimo tipas – „susirašinėjimo el. paštu perėmimas“. Užfiksuoti vos 35 šio sukčiavimo atvejai, tačiau padaryta santykinai milžiniška žala – išviliota net 1,2 mln. Eur arba penktadalis visų per pusmetį išviliotų pinigų.

„Susirašinėjimo el. paštu perėmimas – klastingas sukčiavimo būdas, itin pavojingas verslams. Sukčiai į įprastų sąskaitų srautą įmaišo fiktyvių sąskaitų už įprastas prekes ar paslaugas. Jose nurodomos sukčių banko sąskaitos ir mokėjimai dažniausiai negrįžtamai iškeliauja sukčiams. Verslas lieka be pinigų ir be užsakytų prekių ar paslaugų. Kovai su šia sukčiavimo tipologija padėtų „gavėjo pavadinimo tikrinimo“ projekto įgyvendinimas, taip pat turime tęsti įmonių vadovų bei buhalterių švietimą apie sukčiavimo schemas“, – sako E. Vytuvis.

Daugiau nei 900 tūkst. Eur išviliota investicinio sukčiavimo būdu, kuomet gyventojai kviečiami investuoti su didele grąža, virš 700 tūkst. Eur išviliota iš apsiperkančių internete prašant sumokėti už netikras prekes, netikrose parduotuvėse. Telefoniniai sukčiai išviliojo arti pusės milijono eurų, bendrai milijonas eurų sukčiai išviliojo avansinio, romantinio, netikro įmonės vadovo ir kitais sukčiavimo būdais. 

„Dažniausiai išviliotos lėšos yra pervedamos į Lietuvoje registruotas finansų įstaigas, tarp kurių vyrauja Fintech sektorius. Ne vienodas atsparumas sukčių veiksmams parodo, jog finansinės įstaigos turi nevienodo pajėgumo sukčiavimo prevencijos kontrolės sistemas. Drauge su partneriais rinkai jau kitų metų pradžioje pristatysime sukčiavimo prevencijos gaires, kurios padės sustiprinti finansų rinkos atsparumą sukčiams“, – sako E. Vytuvis.

Pasak jo, sukčiai naudojamasi SEPA staigiųjų mokėjimų paslauga, siekdami greičiau judinti išviliotas lėšas. Pinigus perveda ne tik Lietuvoje, bet ir į Didžiąją Britaniją, taip pat Vokietiją, Olandiją, Ispaniją.

Šiemet net 60 proc. Lietuvos gyventojų artimoje aplinkoje buvo žmonių susidūrusių su kokiu nors sukčiavimo atveju, o kas šeštas – nukentėjo nuo sukčių, atskleidė reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, bendrovės „Spinter“ atliktas pagal PPPKC užsakymą.

Gerb. Kliente,

siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų sklandų veikimą ir saugumą, š. m. gruodžio 11 d. bus vykdomi planiniai informacinių sistemų techniniai darbai. Informuojame, kad jų metu iki keturių valandų laikotarpiu galimi trumpalaikiai sutrikimai naudojantis LKU elektroninėmis paslaugomis.

Darbų pradžia: š. m. gruodžio 11 d. 13.00 val.

Darbų pabaiga: š. m. gruodžio 11 d. 17.00 val.

Maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus!

Šiandien lietuviška kredito unijų sistema išgyvena virsmo laikotarpį, nulemtą reakcijos į ekonomikos, finansų rinkos ir klientų poreikių pokyčius. Vis dėlto virsmas ir dinamika šį sektorių lydi daugiau nei 25-erius metus, kai nuo pirmosios kredito unijos įsteigimo sistema kovojo už vietą po saule. Kaip šios prieš daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje pradėjusios kurtis finansų įstaigos atrodo šiandien?

Smulkaus ir vidutinio verslo kredituotojas

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bankinių paslaugų trūko, jos buvo brangios, vyravo chaosas, ūkininkai neturėjo jokio finansavimo, jokios galimybės gauti paskolą“, – taip lietuvišką dirvą, į kurią 1994 metais šaknis pradėjo leisti pirmosios kredito unijos, apibūdina buvęs Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas (LCKU) Sigitas Bubnys.
Šiandien Lietuvoje iš viso veikia 59 kredito unijos, kartu vienijančios virš 167 tūkst. narių. Dar daugiau, pasibaigus 2021 metams, lietuviškos kredito unijos pirmą kartą istorijoje fiksavo 9,5 mln. Eur (2020 m. – 6,6 mln. Eur) siekiantį pelną, o bendras turtas dar pernai perkopė 1 mlrd. Eur. Kasmet reikšmingai augančios kredito unijų finansavimo apimtys palankiai veikia viso sektoriaus veiklos rezultatus.

Tiesa, prieš 25-erius metus dauguma kredito unijų buvo aktyvios ir kone vienintelės ūkininkų finansuotojos, tad meilus pavadinimas „ūkininkų bankeliai“ retkarčiais pasigirsta ir šiandien. Vis dėlto šių dienų kredito unijų paslaugos pritaikytos tiek prie ūkininkų, tiek gyventojų ar verslo įmonių poreikių:

Šią mintį patvirtina pastarųjų metų tendencijos – verslas vis dažniau atranda lietuviškas kredito įstaigas. Mat LKU kredito unijų grupė, pasibaigus trims šių metų ketvirčiams, skaičiavo per metus kone perpus (49,16 %) augusį paskolų verslo subjektams portfelį. Negana to, per tą patį laikotarpį unijose nusprendusių taupyti verslo įmonių portfelis augo dar daugiau – 57 %.

Pirmoji pagalbos ranka susiduriantiems su sunkumais

Kadaise veiklą pradėjusios kredito unijos sprendė tuometinių finansinių paslaugų stygiaus problemą. Praėjus ketvirčiui amžiaus, greta to, kad kredito unijos šiandien aktyviai finansuoja Lietuvių vartojimo ir būsto įsigijimo poreikius, taip pat teikia paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui bei yra pajėgios finansuoti milijoninius verslo projektus, – jos ir toliau aktyviai ieško būdų bei priemonių, lengvinančių padėtį tų, kurie susiduria su įvairiausiais sunkumais.

„Keičiantis laikams pagrindinė kredito unijų misija, matyt, išliko ta pati – dėmesys, nukreiptas į savo narį. Ar tai būtų ūkininkai arba verslai, nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, nuo karo Ukrainoje, ar tai būtų jaunos, veiklą bepradedančios įmonės – mes dirbame tam, kad išklausytume ir galėtume pasiūlyti finansinius sprendimus, geriausiai atliepiančius kiekvieną individualią situaciją“, – teigia M. Vijūnas.

Štai šį lapkritį 11 LKU grupės kredito unijų kartu vos per mėnesį suteikė 7 mln. eurų lengvatinių paskolų ūkininkams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.

Skaitmenizacija leidžia būti konkurencingiems

Šiandien finansinių paslaugų sektorius išgyvena transformaciją, nulemtą tiek technologinių naujovių, tiek ekonominių bei geopolitinių veiksnių. Šie pokyčiai skatina ir kredito unijas nuolat ieškoti balanso tarp lankstumo, naujovių bei individualaus dėmesio savo klientui.

Tačiau net ir plėtojama elektroninės bankininkystės sistema ar mobilioji programėlė nepakeičia kredito unijų skiriamuoju ženklu tapusio individualaus dėmesio ir gyvo kontakto.

„Kredito unijų didžiausias išskirtinumas – artumas nariui. Puoselėjame šią vertybę iki šiol, todėl žadame ir ateityje išlaikyti šiandien turimą klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris apima per 100 taškų Lietuvos regionuose ir didžiuosiuose miestuose“, – prideda M. Vijūnas.