Kategorija: LKU grupės naujienos

LKU kredito unijų grupės klientai jau beveik metus aktualiausius veiksmus – kasdienės bankininkystės operacijas, bankinių kortelių valdymą bei kitas finansines veiklas – gali atlikti naudodamiesi mobiliąja programėle. 44 kredito unijas vienijančios grupės atstovai sako, kad programėlės poreikį padiktavo jaunoji karta, didmiesčių gyventojai, tačiau ją išleidus teko maloniai nustebti – aktyviausiai LKU programėle naudojasi 36–50 metų amžiaus asmenys, o regionuose ji tapo net populiaresnė nei didmiesčiuose.

„LKU kredito unijų grupė gyvuoja jau daugiau nei 25-erius metus. Kadaise vos kelias pagrindines finansines paslaugas teikusios kredito unijos šiandien privalo keistis, kad liktų aktualios. Todėl neišvengiamai technologinės naujovės ir skaitmenizacija užima vis svaresnę mūsų veiklos dalį. Pernai pristatyta LKU išmanioji programėlė yra viena iš pastarųjų naujovių“, – sako LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Didžiausias iššūkis – įtikti visiems

Kurti kredito unijų programėlę nuspręsta atsižvelgus į situaciją rinkoje ir klientų poreikius: vis daugiau jų kasdien naudojasi išmaniuoju telefonu ir nori turėti galimybę valdyti savo finansus visur ir visada, turėdami interneto ryšį. Nors bankų klientai išmaniosiomis programėlėmis gali naudotis ne vienerius metus, lietuviškoms kredito unijoms tai buvo reikšmingas žingsnis į priekį, kilstelėjęs paslaugų prieinamumą ir kokybę į naują lygmenį. 

Kuriant programėlę pirmiausia buvo atsižvelgiama į jaunosios kartos atstovus, kurie yra aktyviausi mobiliųjų aplikacijų naudotojai. Tuo pačiu plėtojant LKU mobiliosios bankininkystės sprendimą siekta tikslingai įvertinti bei išpildyti ir vyresnio amžiaus, Lietuvos miesteliuose gyvenančių žmonių, kurie sudaro reikšmingą dalį LKU kredito unijų grupės klientų, poreikius. Taigi programėlė turėjo būti funkcionali, naudinga, bet kartu ir aiški bei patogi visiems.

J. Platenkovienė pripažįsta, kad programėlės kūrėjams tai buvo nelengvas iššūkis. Dar ir starto dieną liko nerimo, ar visi naujovę priims. Vis dėlto jau pirmosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad nerimauta be reikalo – programėlė išsyk tapo populiari ir naudojama klientų. Vien pirmąjį mėnesį atliktų operacijų skaičius pasiekė  apie 12 tūkst. Be to, šis skaičius nuolat auga, o programėlę jau spėjo į savo įrenginius parsisiųsti per 6 tūkst. kredito unijų klientų.

„Svarbiausia, kad programėle aktyviai naudojasi tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonės: 26–35 metų klientai sudaro 35 proc., tuo metu 36–50 metų asmenys – net 41 proc. visų vartotojų. Be to, programėlę aktyviai naudoja ne tik kredito unijų nariai, gyvenantys Kaune arba Vilniuje, bet ir mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Šilutė, Anykščiai, Telšiai, Panevėžys. Nesuklysčiau sakydama, kad LKU mobilioji programėlė regionuose tapo net populiaresnė nei didmiesčiuose“, – statistiką komentuoja LCKU atstovė.

Programėlę sukūrė per kelis mėnesius

Programėlės kūrimą LCKU patikėjo partneriams, unikalius IT ir skaitmenizacijos sprendimus vystančiai bendrovei „Baltic Amadeus“, turinčiai daugiau nei 30 metų patirtį diegiant IT sprendimus finansų sektoriuje.

„Naujausi tyrimai rodo, kad mobiliosios bankininkystės paslaugomis naudojasi maždaug kas trečias planetos gyventojas. Taigi šiandien mobiliosios bankininkystės sprendimai yra svarbūs visoms finansinėms institucijoms – nuo didžiųjų bankų iki kredito unijų“, – sako „Baltic Amadeus“ technologijų direktorius Vitalis Kavaliauskas.

Pasak jo, neturint patirties, mobiliosios bankininkystės programėlės kūrimas gali trukti iki vienerių metų ar dar ilgiau. „Baltic Amadeus“ komanda unikalų LKU prekės ženklo dizainą turinčią programėlę, pritaikytą „Android“ ir „iOS“ operacinėms sistemoms, sukūrė per kelis mėnesius.

Siekiant užtikrinti visus būtinuosius saugumo ir atitikties elementus, nuspręsta pritaikyti „FinCell“ technologinę platformą, kuri yra pagrįsta tarptautiniais „NextGenPSD2“ ir Berlyno Grupės standartais. LKU programėlę sukūrę ekspertai yra sertifikuoti pagal CISSP ir CDPSE, o su pagrindine finansinės įstaigos sistema programėlė jungiasi per atvirą aplikacijų programavimo sąsają.

„Svarbu ir tai, kad programėlė veikia viešosios debesijos technologijos pagrindu, o mes pasirūpiname optimaliu infrastruktūros kaštų panaudojimu. Tai ne tik leidžia efektyviai valdyti programėlę, plėsti jos funkcionalumą, bet ir tuo pačiu lengvai optimizuoti išlaidas apsaugant klientą nuo „galvos skausmo”, susijusio su infrastruktūros sąnaudų valdymu“, – priduria V. Kavaliauskas.

Funkcionalumą toliau plečia

Siekiant išpildyti patogumo ir intuityvumo reikalavimus, LKU mobiliąją programėlę nuspręsta diegti etapais. Iš pradžių ji turėjo bazines funkcijas – galimybę atlikti mokėjimo pavedimus privatiems klientams, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, matyti savo bankines korteles ar gauti mokėjimo sąskaitų išrašą. Funkcijų sąrašas ir toliau pildomas, siekiant atitikti naujausius klientų bei modernios bankininkystės standartus. Pavyzdžiui, sudaryta galimybė ir verslo klientams atlikti mokėjimus, o  pranešimus apie į sąskaitą įskaitytas lėšas gali gauti tiek privatūs, tiek verslo klientai.

Artimiausiu metu numatoma pristatyti tokias naujoves, kaip galimybę vienoje vietoje matyti informaciją apie turimas paskolas, taip pat atidarytas indėlių sąskaitas. LKU bendradarbiauja ir su finansinių technologijų įmonėmis, todėl ateityje programėlėje bus galima matyti likutį sąskaitoje bei inicijuoti mokėjimus iš mokėjimo sąskaitų, kurios buvo atidarytos kitose finansų įstaigose.

„Programėlė išplečia ir papildo kredito unijų siūlomų paslaugų spektrą. Iš regionų traukiantis bankams, kredito unijos lieka atviros savo klientams, kurie gali atvykti tiek gyvos konsultacijos su specialistu, tiek atlikti kasdienes finansines operacijas arčiau savo namų. LKU grupei priklausančios kredito unijos turi daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, aprėpiantį tiek Lietuvos didmiesčius, tiek mažuosius miestelius“, – teigia J. Platenkovienė.

LKU išmaniąją programėlę galima nemokamai parsisiųsti ir įdiegti į kelis skirtingus įrenginius, ją rasite „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.

Kiekvienas verslas gali papasakoti unikalią istoriją. Nuo pradinės idėjos iki pirmo pardavimo, nuo mažo kambariuko namie iki visos parduotuvės. „15min“ projekto „Versli šeima“ rėmėja tapusi LKU kredito unijų grupė ragina šeimos verslus užpildyti projekto anketą ir pasidalinti savo istorija. Tai galimybė verslams būti išgirstiems ir plačiai pamatytiems.

Galbūt mintis įkurti verslą kilo ryte prie kavos puodelio? O galbūt nusprendėte įverslinti amatą, kuris jūsų šeimoje perduodamas iš kartos į kartą? Užpildykite anketą ir pasidalinkite istorija su „15min“ redakcija, kuri ja pasidalins su savo skaitytojais. Redakcija susisieks su unikaliausių istorijų autoriais bei aprašys jų šeimų verslus – kaip gimė verslas, su kokiais iššūkiais ar sėkmėmis susidūrė, kaip pavyksta išvengti konkurencijos ar kodėl jų verslas yra ypatingas. Penkis daugiausiai skaitytojų balsų surinkusius verslus vertins ir mylimiausią šeimos verslą išrinks komisija, kurioje dalyvaus ir projekto partneris LKU kreditų unijų grupė.

Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos, prižiūrinčios LKU kredito unijų grupę, administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, 44 kredito unijas Lietuvos didmiesčiuose ir regionuose vienijanti unija jau 25-erius metus ypatingą dėmesį skiria smulkiam ir vidutiniam verslui, įskaitant ir mažus šeimų verslus.

„Reikšmingą dalį mūsų kredito unijų narių sudaro šeimos verslai. Taip pat turime aibę sėkmės istorijų, kai tie verslai po kelerių metų grįžta užaugę, stipresni ir planuojantys naujas investicijas. Kredito unijos iš kitų rinkos dalyvių išsiskiria artimumu bendruomenėms, kuriose veikia, o kiekvienas jų narys – tai individuali istorija, į kurią įsiklausoma ir atsižvelgiama, ieškant abipus geriausių finansinių sprendimų. Be galo džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokių verslų sėkmės, ir jaučiame atsakomybę reaguoti į jų patiriamus iššūkius, išreikšti tikėjimą naujomis idėjomis ir paskatinti šeimas jų imtis“, – sako M. Vijūnas.

Norime, kad jūsų verslams sektųsi ir jie klestėtų, tad kviečiame nedvejoti ir dalyvauti projekte „Versli šeima“. Nugalėtojai bus paskelbti tiesioginės transliacijos metu ir apdovanoti partnerių įsteigtais prizais.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 2,82 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 13,87 % daugiau nei prieš metus. Vien antrojo ketvirčio pelnas siekė 1,52 mln. Eur. Taip pat konsoliduota kredito unijų grupė per metus nuosekliai didino gyventojams, ūkiui ir verslui išduotų paskolų portfelį.

LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno teigimu, kredito unijos ir toliau demonstruoja tvarų augimą, todėl gresiantis ekonomikos stabtelėjimas didesnio susirūpinimo nekelia.

„LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis yra plačiai diversifikuotas – panašiu tempu augo tiek būsto, tiek vartojimo paskolų portfeliai, taip pat įvairių sričių verslo ir žemės ūkio finansavimo apimtys. Taip pat tarp kredito unijų narių dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, todėl esama mažos priklausomybės nuo sąlyginai didelės vertės paskolų ir itin maža sąsajų su sankcionuotomis valstybėmis, – sako M. Vijūnas. – Kasdien atidžiai sekame situaciją, nes antrasis šių metų pusmetis ir greitai kintanti ekonominė aplinka gali sukelti naujų iššūkių tiek paskolų gavėjams, tiek skolintojams. Be to, kredito unijos, be jau išvardintų priežasčių, pasižymi ir lokalia savo veiklos specifika, todėl savo plėtros tempų mažinti neketiname.“

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pirmąjį šių metų pusmetį kito. Grynosios palūkanų pajamos siekė 12,64 mln. Eur ir buvo 21,84 % didesnės nei prieš metus (2021 m. – 10,38 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 172,37 % daugiau nei prieš metus ir suma siekė 207 tūkst. Eur. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 76 tūkst. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 715 tūkst. Eur grynojo pelno – 81,47 % daugiau negu per 2021 m. pirmąjį pusmetį, kai suma siekė 394 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 1,87 mln. Eur arba 20,31 % daugiau negu pernai (2021 m. – 1,56 mln. Eur).

Tuo tarpu LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 3,2 % per pirmąjį šių metų pusmetį ir 17,98 % per metus iki 671,89 mln. Eur. LCKU valdomas turtas per pusmetį augo mažiau – 1,28 mln. Eur iki 232,81 mln. Eur. Neaudituotais duomenimis, 2022 m. birželio 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 26,72 % (normatyvas – 12,9%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,12 % (normatyvas – 11,84 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2022 m. II ketvirtį siekė 181,92 %.

Paskolų verslui portfelis per šešis mėnesius augo 21,36 %

Nors pirmąjį pusmetį vyravo neapibrėžtos ekonominės prognozės, LKU kredito unijų grupė didino skolinimo apimtis tiek verslo, tiek gyventojų segmente. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2022 m. birželio pabaigoje sudarė 542,31 mln. Eur, o tai – 10,25 % daugiau nei prieš šešis mėnesius. Vien per II šių metų ketvirtį pasirašyta 50,86 mln. Eur vertės naujų kreditavimo sutarčių, t. y. 21,94 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Reikšmingiausiai augo paskolų verslui portfelis. Naujų paskolų verslui konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje suteikta už 23,52 mln. Eur per ketvirtį ir už 40,3 mln. Eur per pusmetį. Bendras paskolų verslui portfelis birželio 30 d. sudarė 165,29 mln. Eur – 43,42 % daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Naujų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu per pirmą pusmetį suteikta už 31,47 mln. Eur, o šių paskolų balansinė vertė birželio pabaigoje siekė 267,74 mln. Eur. – 14,99 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per pirmąjį šių metų pusmetį neženkliai susitraukė – 1,7 % iki 21,4 mln. Eur. (2021 m. gruodžio 31 d. buvo 21,76 mln. Eur).

Paskolų žemės ūkiui portfelio augimas įsibėgėjus kasmetiniams sezono darbams taip pat augo sparčiau. Per pirmąjį šių metų pusmetį pasirašyta naujų sutarčių už 15,88 mln. Eur, o bendras konsoliduotas LKU grupės portfelis didėjo 7,28 % iki 96,64 mln. Eur.

Gyventojų ir verslo taupymas

Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, pasibaigus 2022 m. pirmam pusmečiui siekė 565,45 mln. Eur ir buvo 1,65 % mažesnis nei praėjusių metų pabaigoje, bet 2,74 % didesnis nei pasibaigus 2022 m. pirmam ketvirčiui. Portfelio susitraukimą lėmė per pusmetį 10,78 % mažėjusios santaupos einamosiose kredito unijų narių sąskaitose.

Tokioms tendencijoms daro įtaką sezoniškumas, nulemtas didelio ūkininkų skaičiaus kredito unijų narių tarpe, kurie pavasarį kredito unijose laikytas santaupas naudoja finansuoti savo veiklą. Taip pat – ir augusios energetikos, maisto produktų ir kasdienio vartojimo prekių kainos. Visgi didžiausią indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurių vertė per pirmąjį pusmetį augo 2,86 % iki 380,7 mln. Eur.

LKU kredito unijų grupė, reaguodama į įvykius Ukrainoje, dar birželį sustabdė mokėjimų vykdymą į Rusiją, Baltarusiją bei lėšų, gautų iš šių šalių, įskaitymą. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant išvengti rizikų, susijusių su karu Ukrainoje ir nuolat plečiamų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kai kuriems šių šalių piliečiams ir verslo subjektams, atskiroms prekių grupėms.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. visiems fiziniams asmenims, kuriems taikomos priverstinio vykdymo priemonės, bus nustatytas vieningas neišieškomos sumos (NS) dydis. Jis atitinka LR Vyriausybės patvirtinto minimalaus vartojimo poreikio dydį ir šiuo metu siekia 267 eurus.

Tad, valstybės institucijai priverstinai išieškant iš asmens pradelstą skolą, jai dengti bus skirta sąskaitos įplaukų dalis, viršijanti 267 eurus. Šį limitą bus galima naudoti savo poreikiams: atlikti pervedimus kredito unijose, atsiskaityti debeto kortele arba išsigryninti.

Įgyvendinant teisės aktų pakeitimus bus modernizuojama Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), kuri automatiškai nustatys minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) neišieškomą sumą ir perduos šią informaciją kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms.

Atliekant sistemų atnaujinimo darbus liepos 1–2 dienomis galimi trumpalaikiai trikdžiai. Todėl finansų bei kredito įstaigos kviečia klientus, kuriems tai aktualu, pasirūpinti laisvai disponuojamomis lėšomis iš anksto arba naudotis suteikta neišieškoma suma vėliau.

Priverstinio išieškojimo teisę turi antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, SODRA ir Lietuvos bankas.

LKU kredito unijų grupė primena, kad nors minėtos informacinės sistemos modernizavimo darbai bus vykdomi ne grupės pusėje, turintieji klausimų gali kreiptis į savo kredito uniją.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos finansų sektoriaus, kaip ir visos likusios Europos, akys krypo į geopolitinę įtampą regione ir susiklosčiusios situacijos poveikį ekonomikai. Vis dėlto prisitaikiusios prie pakitusios veiklos aplinkos, LKU grupės kredito unijos didino pagrindinės veiklos rodiklius, tarp kurių – grynasis pelnas ir suteiktų paskolų portfelis.

„Vasario mėnesį kaimyninės valstybės pradėti karo veiksmai žemyne privertė mus greitai reaguoti ir atlikti nuodugnią veiklos analizę. Paaiškėjus, kad vos 1 % LKU grupės kredito unijų suteiktų paskolų portfelio turi sąsajas, tiesa, netiesiogines – per žaliavų tiekėjus, partnerius, importo ir eksporto rinkas, su Rusijos ir Ukrainos valstybėmis, veiklos ir skolinimo tempo nestabdėme. Mūsų kredito unijos, būdamos išskirtinai lokalios ir lietuviškos, didesnio poveikio dėl Ukrainos invazijos į Ukrainą nepajuto“, – komentuoja LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią LCKU, per 2022 m. tris mėnesius uždirbo 1,31 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 42,64 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas susitraukė 1,31 % iki 644 mln. Eur. Tuo metu grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per metus susitraukė 7,11 % iki 215,19 mln. Eur. Neaudituotais duomenimis, LCKU per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 264 tūkst. Eur grynojo pelno – 94,12 % daugiau negu per 2021 m. pirmąjį ketvirtį, kai suma siekė 136 tūkst. Eur

Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išliko aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas 2021 m. I ketvirtį siekė 26,84 % (normatyvas – 12,9 %), o LKU konsoliduotos grupės – 16,30 % (normatyvas – 11,84 %). LCKU likvidumo rodiklis 2022 m. I ketvirtį siekė 80,06 %, o konsoliduotos LKU grupės – 290,44 %.

Gyventojų ir verslo finansavimas

Pirmąjį ketvirtį regione augusi geopolitinė įtampa nesustabdė gyventojų ir verslo finansavimo poreikio, o kartu ir LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimo. Viso grynoji LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė per tris mėnesius augo 4,72 % iki 515,09 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 491,87 mln. Eur). Dėl augusių skolinimo apimčių, LKU kredito unijų grupėje grynosios palūkanų pajamos, lyginant su 2021 m. I ketvirčiu, išaugo 20,32 % iki 5,99 mln. Eur.

Per ketvirtį konsoliduota LKU kredito unijų grupė suteikė naujų paskolų už 41,86 mln. Eur, t. y. 8,24 % daugiau nei per ketvirtį anksčiau. Analizuojant paskolų portfelio struktūra skaičiuojama, kad didžiausią paskolų portfelio dalį – 259,68 mln. Eur – sudaro paskolos būstui. Iš viso per ketvirtį naujai sudarytų būsto paskolų sutarčių suma siekė 14,39 mln. Eur.

„Metų pradžioje ekonominė aplinka buvo palanki ir toliau fiksavome didelę nekilnojamojo turto ir, atitinkamai, būsto paskolų paklausą. Vis dėlto įpusėjus ketvirčiui dėl įvairių aplinkybių, tarp kurių ir Rusijos invazija į Ukrainą bei augančios kainos, tiek naujų būstų pasiūla, tiek paklausa sulėtėjo, – komentuoja M. Vijūnas. – Vis dėlto kredito unijos sulaukė itin daug verslo paskolų užklausų ir, tikėtina, kad verslo finansavimo augimo tendencijos išliks ir ateityje.“ Mat verslo paskolų portfelis per ketvirtį augo daugiausia – 9,17 % arba 12,5 mln. Eur ir 2022 m. kovo 31 d. siekė 148,69 mln. Eur.

Per pirmąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui portfelio vertė kilo neženkliai, palyginus su praėjusiais metais, ir aktyvių sutarčių vertė laikotarpio pabaigoje siekė 93,09 mln. Eur. Naujai sudarytų sutarčių per ketvirtį vertė – 8,58 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Gyventojų ir verslo taupymas

Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, viso per šių metų tris mėnesius susitraukė 3,69 % (21,2 mln. Eur) ir ketvirčio pabaigoje portfelio vertė siekė 553,57 mln. Eur.

Didžiausią indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurių portfelio vertė ketvirčio pabaigoje siekė 367,03 mln. Eur ir per tris mėnesius mažėjo vos 0,83 %. Tuo metu santaupos einamosiose kredito unijų narių sąskaitose susitraukė 8,85 % arba 18,12 mln. Eur. LCKU turto ir indėlių portfelio sumažėjimą kasmet lemia sezoniškumas dėl didelio ūkininkų skaičiaus kredito unijų narių tarpe. Pastarieji pavasarį naudoja kredito unijose laikytas santaupas finansuoti savo veiklą. Rudenį, realizavus užaugintą produkciją, įprastai kredito unijose yra fiksuojamas indėlių augimas.

Pastebima, kad vis dažniau taupyti kredito unijose renkasi verslo įmonės. Terminuotieji indėliai daliai jų tampa galimybe gauti palūkanas už laisvas apyvartines lėšas. Taip pat kai kuriose finansų įstaigose didesnių juridinių asmenų einamosiose sąskaitoje laikomas pinigų likutis nuo tam tikros sumos gali būti apmokestinamas neigiamomis palūkanomis. Tuo metu kredito unijos tokios praktikos netaiko ir esama atvejų, kai už tokias lėšas mokamos ir palūkanos.

Informuojame, kad LKU grupės kredito unijos stabdo mokėjimų vykdymą į Rusiją, Baltarusiją bei lėšų, gautų iš šių šalių, įskaitymą. Išimtis bus taikoma tais atvejais, kai mokėjimai atliekami arba gaunami humanitariniais tikslais, susiję su pensijų gavimu. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti rizikų, susijusių su karu Ukrainoje ir nuolat plečiamų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kai kuriems šių šalių piliečiams ir verslo subjektams, atskiroms prekių grupėms.

• Paskutinė diena mokėjimams į Rusiją, Baltarusiją atlikti – 2022 m. gegužės 18 d. Jei mokėjimai bus gauti po šios dienos, jie nebus vykdomi. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į kitą finansų įstaigą.
• Paskutinė diena mokėjimams iš Rusijos, Baltarusijos įskaityti – 2022 m. birželio 4 d. Jei mokėjimai bus gauti po šios datos, lėšos bus grąžintos siuntėjui.  

Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki anksčiau nurodytų mokėjimų vykdymo ir lėšų įskaitymo stabdymo datų, mokėjimai gali būti vykdomi / lėšos įskaitomos tik esamiems kredito unijų nariams ir klientams, kuriems tokios operacijos buvo įprastos. Nariams ir klientams, naujai pradėjusiems bendradarbiavimą su LKU grupės kredito unijomis nuo 2022 m. gegužės 4 d., mokėjimai į ir iš minėtų šalių vykdomi nebus.

LKU grupės kredito unijos griežtai laikosi sankcijų režimų, todėl nevykdys ir nepriims mokėjimų, jei šie bus susiję (tiesiogiai, netiesiogiai ar per tarpininkus) su į sankcijų sąrašus įtrauktais subjektais, regionais, prekėmis ar paslaugomis.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl ribojimų griežtinimo, mokėjimų vykdymas (įskaitant lėšų įskaitymą) gali užtrukti ilgiau negu įprastai, ypač jei mokėjimai yra susiję su Rusija, Baltarusija. Ilgiau gali būti analizuojamos ir vietinės operacijos.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau stiprina poziciją šalies finansų rinkoje. Rezultatai rodo, kad kredito unijos per 2021 m. uždirbo 4,66 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 82,3 % daugiau nei per 2020-uosius. Taip pat augo ir finansavimo poreikis, kurį patvirtino suteiktų paskolų portfelio pokyčiai – šis per praėjusius metus augo beveik penktadaliu – 18,69 %.

„Praėję metai buvo daugiau nei vien grįžimo į įprastas veiklos vėžes metai. Pernai mūsų kredito unijos stiprėjo ir sėkmingai plėtė siūlomų paslaugų spektrą. Taip pat augo tiek privačių, tiek verslo klientų finansavimo poreikis, kurį aktyviai siekėme atliepti bei patenkinti. Tokios tendencijos signalizavo apie visuomenėje juntamą didesnį apibrėžtumą ir užtikrintumą dėl savo finansinės ateities“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad LKU kredito unijų grupės pagrindinės veiklos pajamų struktūra per metus kito. Grynosios palūkanų pajamos 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 21,94 mln. Eur ir, palyginus su 2020 m., buvo 16,11 % didesnės (2020 m. – 18,89 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 276 tūkst. Eur ir šis skaičius vien per paskutinį metų ketvirtį augo 44,5 %.

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 15,35 % iki 652,58 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per metus taip pat augo 14 % iki 231,66 mln. Eur. Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išliko aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas 2021 m. pabaigoje siekė 26,96 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,21 % (normatyvas – 11,8 %).

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 15,35 % iki 652,58 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per metus taip pat augo 13,96 % iki 231,66 mln. Eur. Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išliko aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas 2021 m. pabaigoje siekė 26,96 % (normatyvas – 13,2 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,21 % (normatyvas – 11,8 %).

Gyventojų finansavimas

LKU kredito unijų grupė pernai reikšmingai didino skolinimo apimtis. Viso grynoji LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė per metus augo 18,69 % iki 493,03 mln. Eur. (2020 m. gruodžio 31 d. – 415,4 mln. Eur). Per IV ketvirtį konsoliduota LKU kredito unijų grupės suteiktų naujų paskolų suma siekė 42,89 mln. Eur, t. y. 18,18 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Skaičiuojama, kad daugiausia paskolų suteikta fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, kiek daugiau nei pusė viso paskolų portfelio, – būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti. LKU kredito unijų grupėje būsto paskolų portfelis per IV ketvirtį augo 3 %, o nuo metų pradžios – 18,95 % ir viršijo 251,31 mln. Eur. Tuo metu vartojimo finansavimo portfelis per ketvirtąjį ketvirtį augo neženkliai – 0,2 % arba 48 tūkst. iki 22,66 mln. Eur.

Verslo finansavimas

Praėjusiais metais didėjęs ekonominis apibrėžtumas, verslo ir ūkio sektorių prisitaikymas prie pakitusių aplinkybių arba pilnas veiklos grąžinimas į įprastas sąlygas lėmė augusią finansavimo šaltinių paiešką. Kredito unijos 2021 m. ir toliau aktyviai finansavo smulkaus ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves.

Paskolų verslui portfelio vertė per IV ketvirtį padidėjo 10,62 %, o per metus – 44,9 % arba 42,4 mln. Eur. 2021 m. pabaigoje paskolos verslo klientams sudarė 27,5 % (136,83 mln. Eur) viso paskolų portfelio. Viso per IV ketvirtį LKU kredito unijų grupėje pasirašyta 14,6 mln. Eur vertės naujų paskolų sutarčių.

Taip pat 2021-aisiais Europos investicijų fondas ir LCKU pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl garantijų priemonės, pagal kurią pradėta mažųjų įmonių mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Pagal EaSI garantijų priemonę, LKU grupės kredito unijų suteiktų paskolų vertė jau siekia 1,21 mln. Eur.

Taupymas ir veikla geopolitiniame kontekste

Praėjusių metų pradžioje kiek sulėtėjęs gyventojų taupymas, antroje 2021 m. pusėje vėl šoktelėjo į viršų. Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, viso per metus augo 16 % (79,36 mln. Eur) ir 2021-ųjų pabaigoje viršijo 574,8 mln. Eur. Vien per IV ketvirtį bendras indėlių portfelis padidėjo daugiau nei 40 mln. Eur.

Didžiausią indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurie per 2021 m. augo daugiau nei ketvirtadaliu (32,7 % arba 93,08 mln. Eur) iki 377,68 mln. Eur. Tuo metu indėliai iki pareikalavimo per tą patį laikotarpį augo 3,4 % iki 197,13 mln. Eur.

„Kiek atsitraukusi pandemija, atrodytų, akimirkai sumenkino juntamas grėsmes, tačiau dabar atsipalaiduoti neleidžia sudėtinga geopolitinė situacija. Vis dėlto kredito unijos dėl savo lokalios veiklos specifikos ir būdamos išskirtinai lietuviškos finansų įstaigos didesnio poveikio dėl karo veiksmų Ukrainoje bei Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų tarptautinių sankcijų nepajuto“, – situaciją komentuoja M. Vijūnas.

Taip pat LCKU išreiškė palaikymą Ukrainai, skirdama paramą organizacijai, remiančiai Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir nuo karo nukentėjusius civilius. Be LCKU, paramą taip pat skyrė dar 7 LKU grupės kredito unijos. Šiuo žingsniu kredito unijos kartu primena, kad finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai ir jos žmonėms vis dar reikalinga ir skatina prisidėti.

Kooperatinės bankininkystės tradicijos pasaulyje – gilios ir laiko patikrintos. Vakarų Europoje ir net Kanadoje nuo seno veikia kooperatinės kredito įstaigos, kurios šiandien užima reikšmingą šių valstybių finansų rinkos dalį. Tuo metu kooperatinės bankininkystės sistema Lietuvoje, pradėjusi kurtis prieš 27-erius metus, dar palyginti jauna, tačiau, pasak ekspertų, ir toliau tvariai veikdama, turi didelį potencialą.

Kooperatinės finansų įstaigos, tokios kaip kredito unijos, visame pasaulyje teikia platų svarbiausių finansinių paslaugų spektrą ir konkuruoja su vietiniais komerciniais bankais. Vienas pagrindinių kredito unijų veiklos išskirtinumų – nariai kartu yra ir savininkai, galintys dalyvauti kredito unijų valdyme.

Pasaulio kredito unijų tarybos duomenimis, 2020 m. veikė per 86 tūkst. kredito unijų, vienijančių 375 mln. narių. Kredito unijos veiklą vykdo 118-oje pasaulio valstybių. Gilios kooperatinės bankininkystės tradicijos puoselėjamos ir Europoje.

Kooperatinės bankininkystės sėkmė pasaulyje

Tarp sėkmingiausių kooperatinės bankininkystės pavyzdžių – Nyderlandai, kur veikia antra pagal aktyvų dydį bankų grupė šalies finansų rinkoje – „Rabobank“. Organizaciją sudaro dviejų atskirų kooperatinių bankų struktūros, apjungtos dar 1970 m. Istoriškai šį kooperatinį banką sudarė daug atskirų juridinių asmenų, vėliau tapusių pagrindinio kooperatinio banko filialais. Šiandien „Rabobank“ veikia kaip kooperatinis bankas ir žengia komercinės veiklos keliu.

Prancūzijoje veikia net trys kooperatinės bankininkystės grupės: „Groupe BPCE“, „Crédit Agricole“ ir „Crédit Mutuel“. Pastarosios kartu užima daugiau nei 60 proc. Prancūzijos indėlių ir paskolų rinkos. Tuo metu Vokietijoje veiklą vykdo 1840 m. įkurta „Volksbanken Raiffeisenbanken“ arba BVR. Šis kooperatinis tinklas vienija 812 vietinių bankų, o tai sudaro daugiau nei pusę visų šalyje veikiančių kredito įstaigų.

„Pavyzdžiai rodo, kad kooperatinės bankininkystės sistema yra ne tik veiksminga, bet ir reikalinga bendruomenėms, o tai patvirtina pelningas jos veikimo modelis“, – sako Jonas Rapsikevičius, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyresnysis analitikas rizikos valdymo srityje.

Pašnekovas pastebi, kad nepaisant 100 metų veiklos istorijos, į rinką sėkmingiau skverbiasi kooperatinės bankininkystės modeliai, paremti kooperatiniu banku: „Štai Vokietijoje lyderiaujantys kooperatiniai bankai buvo vieninteliai, kuriems pasaulio ekonominės krizės metu neprireikė valstybinės paramos, priešingai nei valstybiniai bankai. Verta paminėti ir tai, kad valstybių, kuriose išvystyta kooperatinė bankininkystė, finansų sektoriuje vyrauja aštri konkurencija, didinanti gyventojų galimybes gauti finansines paslaugas geriausiomis sąlygomis.“

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijos ir 59 kredito unijos, iš kurių 4 – persitvarkymo į specializuotus bankus procese.

Lietuvoje – kanadiečių pėdomis

Kooperatines finansų įstaigas – kreditų unijas – nepriklausomoje Lietuvoje 1993 m. ėmėsi atkurti užsieniečiai. Akstinu veikti tada tapo susiklosčiusi sudėtinga situacija, kai dar besikurianti bankinė sistema palankiai vertino ir kreditavo tik stambųjį verslą.

„Tuo metu smulkusis verslas ir dažnas ūkininkas liko be galimybių gauti papildomų finansų ir plėtoti savo veiklą. Taip didžiąją dalį ir šiandien Lietuvoje veikiančių unijų įsteigė ūkininkai, patys ėmęsi skolinimosi galimybių problemos“, – pastebi LCKU finansų analitikas Skirmantas Stankevičius.

Kanados Desjardins kredito unijų judėjimas – didžiausia finansinių kooperatinių įstaigų grupė Kanadoje, užimanti 6 vietą tarp visų finansinių įstaigų, ir pagrindinis finansinių paslaugų teikėjas šalyje. Būtent Desjardins tapo modeliu, pagal kurį sukurta ir šiandien gyvuojanti kredito unijų sistema Lietuvoje.

Kredito unijų sektoriaus permainos Lietuvoje

Lietuvos kredito unijos finansinių produktų ir paslaugų pasiūla sėkmingai konkuruoja su komerciniais bankais, padeda vystyti žemės ūkį, smulkųjį ir vidutinį verslą bei remia vietos bendruomenes, jų plėtrą. Tiesa, kredito unijų sektorius vis dar užima apie 2,5 procento visos Lietuvos finansų rinkos.

LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas neabejoja, kad kredito unijų sektorius šalyje yra kur kas saugesnis ir pajėgesnis konkuruoti su bankais negu bet kada anksčiau.

„Pasaulyje lyderiaujantys kooperatinės bankininkystės pavyzdžiai veiklą vykdo dešimtis ar net daugiau nei šimtą metų. Ir nors Lietuvos kredito unijų sistema dar jauna, remiantis kasmet augančiais LKU kredito unijų grupės pagrindinės veiklos rodikliais galime prognozuoti, kad žengiame gerųjų pavyzdžių keliu ir kad kooperatinė bankininkystė Lietuvoje turi potencialo užimti vis svaresnę finansų rinkos dalį“, – teigia M. Vijūnas.

Sėkmingiausi kooperatinės bankininkystės pavyzdžiai diktuoja stabilaus kapitalo tendenciją, kuris sukauptas iš kredito unijų uždirbamo pelno. Po 2018 m. įvykusios kredito unijų sektoriaus reformos, tokios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, po reformos sektorius iš nuostolingo greitai tapo pelningu. Taip pat praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvos kredito unijų turtas peržengė 1 mlrd. eurų slenkstį.

„Didelė kapitalizuojama pelno dalis yra vienas iš pagrindinių skiriamųjų kooperatinės bankininkystės bruožų, lyginant su bankais. Šiuo keliu seka ir LKU kredito unijų grupė, iš viso uždirbto pelno formuodama rezervus bei stiprindama kapitalą“, – akcentuoja  S. Stankevičius.

LKU kredito unijų grupė

LKU kredito unijų grupė jau daugiau nei 25 metus yra didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas per metus augo 15,35 % ir praėjusių metų pabaigoje siekė 652,6 mln. Eur. 44 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, teikia svarbiausias finansines paslaugas – nuo debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių bei el. bankininkystės „i-Unija“ iki terminuotųjų ir taupomųjų indėlių, kreditų gyventojams, ūkiui bei verslui.

Po kredito unijų reformos, leidusios dar 2018 m. susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose ir šiandien yra konkurencinga skolinimosi alternatyva. Konsoliduotas grupei priklausančių kredito unijų suteiktų paskolų portfelis 2021 m. pabaigoje siekė 495,03 mln. Eur.

Informuojame, kad dėl Rusijos vykdomų karo veiksmų Ukrainos atžvilgiu, Europos Sąjunga, JAV ir kitos šalys įvedė ir atnaujino sankcijas Rusijai bei Baltarusijai. LKU kredito unijų grupė nuolat stebi naujausią informaciją ir atsakingai laikosi sankcijų režimų.

LKU grupės kredito unijos šiuo metu veiklą vykdo įprastai, klientams nėra pagrindo nerimauti. Iš pradžių fiksuotas padidėjęs grynųjų pinigų poreikis grįžo į įprastas vėžes. Tinklo „Medus“ bankomatai yra užpildyti ir teikia pinigų gryninimo paslaugą pilnu pajėgumu. Taip pat nesama jokių sutrikimų IT sistemose bei fizinėse kredito unijų klientų aptarnavimo vietose.

Verta atkreipti dėmesį, kad dėl minėtų ribojimų griežtinimo, mokėjimų vykdymas, taip pat ir lėšų įskaitymas, gali užtrukti kiek ilgiau negu įprastai ar neįvykti (pvz., būti atmesti), ypač jei jie yra susiję su Rusija, Baltarusija ar Ukraina.

Šiek tiek ilgiau gali būti analizuojamos ir operacijos į SEPA erdvės šalyse registruotus bankus ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigas, tačiau sankcijų įtaka šioms operacijoms nežymi (SEPA erdvę sudaro Europos ekonominės erdvės šalys ir Andora, Monakas, San Marinas, Šveicarija, Jungtinė Karalystė bei Vatikanas).

Daugiau informacijos rasite žemiau pateiktame dažniausiai užduodamų klausimų sąraše: