Kategorija: LKU grupės naujienos

Informuojame, kad rytoj, liepos 16 d., nuo 18:00 val. vyks planiniai IT sistemų atnaujinimo darbai. Preliminari darbų pabaiga – 20:00 val. Šiuo laikotarpiu nebus galimybės atlikti operacijų naudojantis elektroninės bankininkystės sistema „i-Unija“, LKU mobiliąja programėle, taip pat atsiskaityti „i-Unija“ elektroninės prekybos parduotuvėse.

Periodiškai atliekame IT sistemų naujinimus, siekdami užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą. Prašome planuoti savo reikalingas pinigų operacijas taip, kad jas galėtumėte atlikti prieš arba po šių naujinimo darbų.

Svarbu! Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis atnaujinimų metu nesutriks. Kortelių turėtojai galės atsiskaityti prekybos bei paslaugų teikimo vietose arba išsiimti grynųjų pinigų bankomatuose kaip įprasta.

Dėkojame už supratingumą ir iš anksto atsiprašome už galimus nepatogumus!

Gerb. Klientai,

informuojame, kad nuo 2024 m. birželio 20 d. įsigalios atnaujintos Elektroninių paslaugų teikimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagrindiniai pakeitimai šiose Taisyklėse susiję su Kliento / Kliento įgaliotų asmenų teisių ir limitų nustatymu elektroninės bankininkystės sistemoje „i-Unija“ ir atnaujinamais Klientų informavimo terminais dėl keičiamų Taisyklių, įkainių ir (ar) mokesčių paskelbimo.

Elektroninės bankininkystės sistemoje „i-Unija“ atsiras galimybė nustatyti / keisti Sąskaitų matymo, Mokėjimų ruošimo, Operacijų tvirtinimo, Operacijų tvirtinimo teises sąskaitoms  (atsiskaitomųjų, mokėjimo kortelių ir / arba kredito linijų sąskaitų) ir Kliento / Kliento įgaliotų asmenų operacijų tvirtinimo teises.

Su atnaujintomis Taisyklėmis galite susipažinti čia.

Laikoma, kad Klientai sutinka su atnaujintomis Taisyklėmis, jeigu iki jų įsigaliojimo dienos savo kredito unijai nepateikė prašymo nutraukti Elektroninių paslaugų teikimo sutarties. Klientams, kurie sutinka su atnaujinamomis Taisyklėmis, nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų. Klientai, nesutinkantys su Taisyklių pakeitimais, turi teisę nemokamai nutraukti Elektroninių paslaugų teikimo sutartį iki dienos, kurią įsigalios atnaujintos Taisyklės. Dėl Elektroninių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo prašome kreiptis į kredito uniją.

Vasara – metas pasimėgauti saule, kelionėmis, skaniu maistu ir pramogomis. Tačiau planuojant atostogas svarbu nepamiršti atsakingo finansų valdymo. Nesvarbu, kiek laiko keliaujate, Lietuvoje ar po egzotines šalis, – lengva pasiduoti pagundai išleisti daugiau nei planavote. LKU kredito unijų grupės finansų ekspertas dalijasi patarimais, kaip planuoti vasaros išlaidas, kad ruduo netaptų iššūkiu.

Atšilus orams dažniau sėdame į automobilius, laiką leidžiame lauke ar kurortuose, renkamės pietus ar pramogas mieste. Visa tai neatsiejama vasaros sezono dalis, kuri atsiliepia padidėjusiomis išlaidomis.

Ar tai reiškia, kad reikėtų atsisakyti vasaros džiaugsmų? „Tikrai ne, – sako LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius. – Svarbu protingai įvertinti savo finansines galimybes ir planuoti vasaros išlaidas iš anksto“. Eksperto įsitikinimu, tai galima padaryti savo kasdienybėje prisijaukinus kelias paprastas taisykles.

1 patarimas: „50-30-20“ taisyklė

Turint ribotus finansinius išteklius, nepakanka finansų planuoti intuityviai. Reikia turėti aiškų mėnesio biudžeto išskirstymą. Tokia finansų kontrolė suteiks saugumo ir leis atsidėti šiek tiek pajamų. Tam gali padėti taisyklė „50-30-20“ – tai būdas paskirstyti savo pajamas, kad būtų užtikrintas balansas tarp išlaidų ir taupymo.

Taisyklė apibrėžia, kad 50 % mėnesio pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip būsto išlaikymas, maistas ir transportas. 30 % pajamų galima atidėti kintamoms išlaidoms, pavyzdžiui, pramogoms, rūbams, restoranams, o 20 % – taupymui.

R. Šukevičius pastebi – ženkli dalis gyventojų nėra sukaupę rekomenduojamo 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinio rezervo arba jį naudoja netinkamai: „Finansinis rezervas yra skirtas netikėtiems atvejams, kai, pavyzdžiui, sumažėja pajamos ar reikalinga padengti skubias medicinines išlaidas. Vasaros sezonu neretas gyventojas taupęs ištisus metus, vasarą santaupas išleidžia atostogoms, o rudenį – pradeda taupyti nuo nulio.“

Kad taip nenutiktų, ekspertas pataria atostogoms kaupti iš 30 % „kišenės“. „Rekomenduoju nusprendus, kiek vidutiniškai norėtumėte skirti laukiamoms atostogoms, kas mėnesį šiam tikslui atsidėti pinigų iš 30 % dalies“, – teigia R. Šukevičius.

Tačiau reikia nepamiršti, kad taisyklę ir procentines dalis kiekvienas turėtų prisitaikyti pagal savo individualią situaciją ir gaunamas pajamas.

2 patarimas: Taupyti ir įdarbinti

Taupyti efektyviau galima pasitelkus tam tikras saugaus investavimo priemones, pavyzdžiui, indėlius. Indėliai yra mažiausios rizikos taupymo priemonė, už kurią galima gauti garantuotą grąžą, kuri papildys santaupų biudžetą ir neleis pinigams nuvertėti.

„Verta suprasti, kad taupymas ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje kyla daugiau pagundų juos išleisti, o grynaisiais – nesaugu ir sukaupti pinigai nuvertėja“, – sako R. Šukevičius ir prideda, kad LKU grupės kredito unijos moka vienas didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje. Štai už 12 mėnesių indėlį pastarosios gali pasiūlyti ir 4 % ar daugiau siekiančias palūkanas.

Finansų įstaigos įprastai siūlo dviejų tipų indėlius – terminuotuosius ir taupomuosius. „Kurį indėlio tipą pasirinkti, priklauso nuo priimtino taupymo būdo ir turimos sumos. Terminuotieji indėliai yra skirti didesnei sumai laikyti, jų negalima papildyti, o įnešta suma – fiksuota ir nekintama. Palūkanos mokamos kas mėnesį arba termino pabaigoje.

Tuo tarpu taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Pradinė suma dažniausiai būna maža. Šį indėlį visą jo laikotarpį galima papildyti reguliariais arba nereguliariais įnašais, o palūkanos kitą mėnesį skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Taip pat kai kuriose kredito unijose dalį indėlio galima atsiimti nemokamai, kas suteiks papildomo saugumo“, – aiškina R. Šukevičius.

3 patarimas: Ne tik planuoti, bet ir plano laikytis

Sukaupus biudžetą atostogoms, svarbu pagal jį įsivertinti, kiek ir kaip atostogauti galite sau leisti. Ir svarbiausia – išvykus taip lauktų atostogų bei atsipalaidavus reikėtų nepamiršti to plano laikytis, primena ekspertas. Mat atostogų metu pagunda išlaidauti didėja.

„Apsisaugoti nuo atostogų biudžeto perviršio, visų pirma, padeda išankstinis planavimas ir to plano laikymasis. Suplanuokite išlaidas transportui, pramogoms, maitinimo paslaugoms iš anksto. Taip pat biudžete reikėtų pasilikti vietos nenumatytoms išlaidoms ir lauktuvėms“, – rekomenduoja R. Šukevičius ir pataria pastarosioms išlaidoms turėti grynųjų – tokiu būdu vizualiai matysite, kiek dar galite išleisti.

O jeigu taip nutiko, kad biudžeto atostogoms nesukaupėte, apgalvokite, ar tikrai verta atostogauti vasarą. Galbūt geriau pradėti taupyti dabar, o atostogomis mėgautis rudenį, kai neretai kelionių organizatoriai pasiūlo mažesnes kainas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), metus pradėjo iš stiprių pozicijų. Pirmąjį ketvirtį LKU grupė uždirbo 4,14 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 21,28 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. LKU grupės palūkanų pajamos augo 36,78 %, o konsoliduotas paskolų portfelis – 14,94 %, lyginant su tuo pat metu pernai.

„Metų pradžia buvo pažymėta ne tik augančiais veiklos rodikliais, bet ir tvirtu kredito unijų įsipareigojimu būti artimu finansų partneriu bendruomenėms. Sugebėjome išlaikyti stabilius paslaugų įkainius, aukštas indėlių palūkanų normas ir toliau tobulinti klientams siūlomų finansinių paslaugų spektrą“, – teigia Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Trijų mėnesių pagrindinės veiklos apžvalga

LKU kredito unijų grupė pirmąjį šių metų ketvirtį stiprino savo kapitalą – per tris mėnesius buvo suformuota 546 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių. Neaudituotais duomenimis, per šį laikotarpį LKU kredito unijų grupės uždirbtos palūkanų pajamos siekė 17,15 mln. eurų ir buvo 36,78 % didesnės, lyginant su metais anksčiau (2023 m. 12,54 mln. eurų).

Viso LKU kredito unijų grupė per 2024 metų tris mėnesius uždirbo 4,14 mln. eurų grynojo pelno ir šis augo 21,28 % nei prieš metus. Per pastarąjį ketvirtį konsoliduotas grupės turtas paaugo 5,5 % iki 907,7 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2024 m. kovo 31 d. LKU kredito unijų grupės likvidumo padengimo koeficientas siekė 237,80 % (normatyvas – 100 %), o nuosavybės grąžos rodiklis – 20,44 %. Tuo metu LKU grupės išlaidų ir pajamų santykio rodiklis, šių metų kovo 31 d. duomenimis, peržengė 43,43 %.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2024 m. kovo 31 d. siekė 274,37 mln. eurų, per pirmą ketvirtį ūgtelėjęs 7,33 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per tris mėnesius uždirbo 810 tūkst. eurų grynojo pelno – dešimtadaliu mažiau nei pernai. Tuo tarpu grynųjų palūkanų pajamų per tris mėnesius LCKU uždirbo 1,83 mln. eurų – 11,67 % daugiau nei prieš metus.

Gyventojų, ūkio ir verslo finansavimas

LKU kredito unijų grupė pirmą šių metų ketvirtį toliau tvariai augino skolinimo apimtis, nepaisant išliekančių neapibrėžtų išorinių aplinkybių. Dėl finansavimo į kredito unijas aktyviai kreipėsi tiek verslas, tiek gyventojai, taip pat ir žemės ūkio subjektai.

Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas paskolų portfelis 2024 m. kovo 31 d. siekė 747,2 mln. eurų, per ketvirtį augęs 5,5 % ir 14,94 % per metus (2023 m. kovo 31 d. 650,06 mln. eurų).

Viso per šių metų pirmą ketvirtį buvo pasirašyta beveik 1 000 naujų paskolų sutarčių už bendrą 56,91 mln. eurų sumą. Skolinimas LKU grupėje šiemet augo 7,72 %, lyginant su metais anksčiau. Vertinant metinį pokytį, sparčiausiai augo konsoliduotas paskolų, suteiktų verslui, portfelis – 23,25 % iki 295,1 mln. eurų.

„Verslo finansavimosi poreikis šių metų pradžioje išlieka aukštas, o kredito unijos ir toliau stiprino partnerystę su Lietuvos verslo sektoriumi. Tai tiesiogiai atsiliepia konsoliduoto paskolų portfelio struktūroje, kur jau kurį laiką stebime verslo paskolų dalies didėjimą“, – komentuoja M. Vijūnas.

Tuo metu paskolų būstui portfelio balansinė vertė, lyginant su 2023 m. kovo 31 d., augo 10,37 % iki 338,2 mln. eurų. Paskolų, suteiktų žemės ūkio subjektams, portfelio metinis augimas siekė 9,42 % iki 103,78 mln. eurų.

Taip pat LKU grupė aktyviai remia jaunuosius ūkininkus ir tapo INVEGA finansinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tarpininkėmis. Pagal šią priemonę asmenys nuo 18 iki 40 metų jau gali pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis, kad pradėtų žemės ūkio produktų gamybos veiklą arba perdirbtų savo ūkyje gamintus ar užaugintus produktus. Paskolos lėšomis galima įsigyti materialų ir nematerialų turtą, biologinį turtą, žemę, taip pat finansuoti apyvartinį kapitalą.

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarius indėlių sutartį. Tai lemia kredito unijų siūlomos konkurencingos terminuotųjų indėlių palūkanų normos, kurios didmiesčių unijose jau gali siekti ir 5 %.

Padidėjęs susidomėjimas lėmė ir bendro indėlių portfelio augimą. LKU grupės duomenimis, 2024 m. kovo 31-ąją konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 793,94 mln. eurų ir per ketvirtį augo 5,25 % bei 13,3 % per metus. Naujai sudarytų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius per metus padidėjo 13,01 %.

LCKU teigimu, aukštos indėlių palūkanos ir šios taupymo priemonės saugumas išlieka esminiais veiksniais, lemiančiais klientų pasirinkimą taupyti kredito unijose.

Pagrindiniai finansiniai duomenys trumpai:

• LKU kredito unijų grupės turtas 2024 m. kovo 31 d. buvo 907,7 mln. eurų (2023 m. kovo 31 d. – 792,85 mln. eurų)
• Per 2024 metų pirmą ketvirtį LKU grupė uždirbo 4,41 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 21,28 % daugiau nei prieš metus.
• LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis augo 14,94 % iki 747,2 mln. eurų, lyginant su pirmu ketvirčiu prieš metus.
• Sparčiausiai LKU grupėje augo skolinimas verslui. Konsoliduoto paskolų verslui portfelio pokytis siekė 23,25 %.
• Indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 793,94 mln. eurų ir per metus paaugo 13,3 %.
• LKU kredito unijų grupė, bendradarbiaudama su partneriais INVEGA, pradėjo teikti lengvatines paskolas pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Gerb. Klientai,

informuojame, kad 2024 m. gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena) pervedimai bus atliekami tik tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų narių ir klientų sąskaitų.

Nariui ar klientui š. m. balandžio 30 d. pateikus mokėjimo nurodymą po 16.00 valandos, lėšų gavėjui, kuris nėra LKU grupės narys ar klientas, mokėjimas bus įvykdytas ir lėšos pasieks gavėją š. m. gegužės 2 d. apie 12.00 val.

Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšų tinklo „Medus“ ar kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle š. m. gegužės 1 d. bus galima kaip įprasta. 

LKU kredito unijų grupė

LKU grupė, vienijanti 45 kredito unijas visoje Lietuvoje, šiemet tapo didžiausio bėgimo renginio Kaune rėmėja. Dar daugiau, LKU grupė su šūkiu „Drauge geriau!“ kviečia visus šeimos narius – tėvus, senelius ir mažuosius – bėgimo šventėje dalyvauti drauge ir savo jėgas išbandyti LKU 1,5 km šeimų bėgime bei laimėti skrydį LKU oro balionu. 

LKU grupė palaiko sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą 

Kauno „Akropolio“ maratonas, vyksiantis š. m. balandžio 28 d., planuojama, pritrauks tūkstančius dalyvių iš Kauno apylinkių ir tolimesnių Lietuvos kampelių. Tai ne tik sporto renginys, bet ir proga suburti miestą bei visą Lietuvą sveikesnių įpročių ugdymui. 

LKU grupė, būdama artima finansų bendruomenė, skatina sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą bei kviečia visų amžiaus grupių ir įvairaus fizinio pasirengimo žmones judėti. Šiuo tikslu LKU grupė pristato nesudėtingos distancijos trasą, kurią įveikti galės tėvai su vaikais ar net vyresnio amžiaus šeimos nariais.  

Taip pat išskirtinai šiemet LKU grupė 1,5 km šeimų trasos dalyviams įsteigė prizą. Renginio metu burtų keliu bus traukiamas vienas šios trasos dalyvių, kuris arba kuri laimės dvivietį kvietimą skristi LKU karšto oro balionu. 

Primename, kad LKU 1,5 km šeimų trasa vingiuoja vaizdingomis Kauno senamiesčio gatvelėmis ir palei Nemuno upę. Be pastarosios, renginyje taip pat galima rinktis iš kitų distancijų, kurios pritaikytos tiek bėgimo profesionalams, tiek mėgėjams ar tik atrandantiems bėgimą. Čia dalyviai bėgs 400 m., taip pat 5 km, 10 km, 21,098 km ir pilno maratono – 42,195 km trasose. 

O tie, kurie į renginį atvyks ne bėgti patys, o palaikyti bėgančius draugus, šeimos narius, kviečiami į rėmėjų veiklos zoną, kurioje LKU atstovai lauks su specialiai šiam renginiu paruoštu žaidimu. Taip pat renginio vietoje vyks koncertai, mugės, paskaitos ir treniruotės. 

Didžiausia bėgimo šventė Kaune 

Kauno „Akropolio“ maratonas vien 2023-aisiais sutraukė daugiau nei 4 000 bėgimo entuziastų, kurie varžėsi laikinosios sostinės gatvėse. Pirmąkart startavęs 2013-aisiais, šiemet Kauno maratonas vyks 12-ąjį kartą, o apie šį renginį jau žino bėgikai už Kauno ar net Lietuvos ribų. 

Anot maratono organizatorių, visą maratono distanciją, t. y. 42,195 km, gali įveikti mažiau nei vienas procentas planetos gyventojų. Vis dėlto džiuginanti tendencija byloja, kad šiam iššūkiui kasmet pasiryžta vis daugiau entuziastų. Žinoma, tam reikalingas ilgas ir kruopštus fizinis pasirengimas. 

Šiemet Kauno „Akropolio“ maratonas dalyvių prie starto finišo lauks jau balandžio 28 d. Kauno miesto centre, Rotušės aikštėje. O norintieji dalyvauti, dar gali registruotis čia.

Lauksime Jūsų Kauno bėgimo šventėje, nes – drauge geriau! 

Gerb. Klientai,

informuojame, kad nuo 2024 m. kovo 29 d. (Didysis penktadienis) iki balandžio 1 d. (Antroji Velykų diena) imtinai pervedimai bus atliekami tik tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų narių ir klientų sąskaitų.

Atkreipkite dėmesį, kad š. m. kovo 28 d. pateikus mokėjimo nurodymą po 16:00 valandos lėšų gavėjui, kuris nėra LKU grupės narys ar klientas, mokėjimas bus įvykdytas ir lėšos pasieks gavėją š. m. balandžio 2 d. apie 12.00 val.

Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšų tinklo „Medus“ ar kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle šventiniu laikotarpiu bus galima kaip įprasta. 

Linkime saulėtų ir jaukių Šv. Velykų!

LKU kredito unijų grupė

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais pinigais. Dalį pervedimų sukčiams sugeba sustabdyti kredito įstaigos. „Pažeidžiami žmonės vis dar patiki apgaulingomis istorijomis, todėl raginame kaskart suklusti, jei jus elektroniniu paštu ar bendravimo programėlėmis pasiekia prašymai pervesti pinigų niekada gyvenime nematytam asmeniui“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. užfiksuoti 322 romantinio sukčiavimo atvejai, gyventojų nuostoliai dėl to siekė 640 tūkst. Eur. 2021-ųjų statistika – 195 incidentai, 651 tūkst. Eur. Taigi, atvejų mastas auga, nors, kaip pastebima tarptautiniu mastu, sukčiai mažina iš savo aukų reikalaujamas sumas – taip sunkiau atsekti apgavikų veiklas.

LBA prašymu finansinių sukčių veikimo metodus sutiko pakomentuoti Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Rasa Pilkauskaitė-Valickienė. Jos teigimu, kuo atviriau savo patirtimis dalijasi į sukčių pinkles patekę žmonės, tuo daugiau kiti sužino apie apgavikų veikimo schemas ir tampa atsparesni.

Dauguma apgaunamų gyventojų yra vyresnio amžiaus vienišos moterys, tačiau manipuliacijos plinta ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Pandemija daugumos gyvenimą perkėlė į socialinius tinklus – atsivėrė gyvo bendravimo įgūdžių spragos. „Sukčiams daug paprasčiau bendrauti žinutėmis – nesimato veido išraiškų, nėra akių kontakto, auką apgauti lengviau“, – teigia MRU Psichologijos instituto vadovė.

Tą patvirtina ir laiškai, gaunami į specialiai LBA sukurtą nuasmenintų istorijų el. pašto dėžutę   [email protected].

„Iš šalies žvelgiant, kai kurios istorijos tragikomiškos – moteriai žinutėmis komplimentus dėl grožio žeria džentelmenas, nors moters socialinio tinklo profilyje nėra nei vienos jos nuotraukos – tik augalai ar gaminami patiekalai. Tačiau būna kur kas subtilesnių istorijų, kurias atpažinti sunkiau. Yra keletas įtarumą keliančių momentų, kuriuos pastebėti nesunku – keisti elektroninio pašto adresai, iškraipyta lietuvių kalba žinutėse – tai rodo, kad naudojamasi automatizuotu vertimu. Pagaliau, besikartojantys apgavikų tipažai – aukšto rango „karininkai“, verslininkai, ir įžymūs aktoriai“, – dėmesį atkreipia LBA vadovė dr. E. Čipkutė.

Supratimo ieško internete

Anot prof. dr. R. Pilkauskaitės-Valickienės, sukčiai, bandydami išvilioti pinigus iš gyventojų, naudoja socialinę psichologiją, tai yra, naudojasi tuo, kad žmonėms reikia dėmesio ir palaikymo. 

„Nemažai žmonių jaučiasi vieniši, neišgirsti, ne iki galo suprasti. Būtent tai ir išnaudoja romantiniai sukčiai. Jie užmezga kontaktą, bendravimas gali tęstis net ir ilgą laiką. Sukčius rodo susidomėjimą, išklauso, palaipsniui sukuria šiltos priklausomybės jausmą.  O tada jau prasideda lėšų viliojimas“, – pasakoja mokslininkė.

Pasak jos, sukčiai dažnai taiko vadinamąjį „tarpdurio efektą“ – iš pradžių prašoma nedidelės paslaugos. Nusikaltėlis „įžengia pro duris“ – sukuria santykį, kai suteikiama paslauga ar skolinama nedidelė suma. Kitą kartą prireikia didesnės paslaugos ar sumos, o kartą padėjęs žmogus galbūt  taip nesąmoningai atsidėkoja už jam skiriamą dėmesį. Romantiniai sukčiai dažniausiai taikosi į tuos, kuriems trūksta bendravimo, neturi su kuo pasitarti rūpimais klausimais.

Vienas iš liūdniausių aspektų – tai, kad šios socialinės grupės žmonės, net ir pasijutę įtarūs, ne visada turi su kuo pasikalbėti artimoje aplinkoje. „Kita vertus, daliai žmonių tiesiog sunku pripažinti, kad apsikvailino. Tikėtina, kad jie, netgi supratę, kad pakliuvo ant finansinių sukčių kabliuko, apie tai niekam nepranešė“, – sako prof. dr. Pilkauskaitė-Valickienė.  

Ji rekomenduoja apie gyvenimišką situaciją kuo daugiau kalbėtis su artimais žmonėmis.

„Užsimezgus naujiems romantiniams santykiams socialiniuose tinkluose siūlau neslėpti džiaugsmo – gal tam tikras elgesys draugams sukels kritiškų minčių ir sukels abejonių, kurios padės apsisaugoti nuo didelių nuostolių“, – pataria mokslininkė. Dar vienas būdas patikrinti romantinės pažinties tvirtumą – pamėginti nedovanoti ar neskolinti pinigų ir pasitikrinti, ar tokiu atveju meilė nepasibaigia.

Dalis fiktyvių „meilių“ baigiasi kredito įstaigoje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, praėjusiais metais nuo sukčių – ne tik romantinių – nukentėję pranešė šiek tiek daugiau negu 10 tūkst. gyventojų. Tai yra apie trečdaliu daugiau nei 2022 m. Gyventojai 2023 m. sukčiams pervedė 12,3 mln. eurų,  dar apie 7,1 mln. eurų buvo sustabdyti kredito įstaigose, o iš sukčių rankų atgauti ir grąžinti gyventojams pavyko kiek mažiau nei 1 mln. eurų.

„Duomenys rodo, kad bankai ir kredito unijos vis daugiau pavedimų sustabdo, tai liudija aktyvų darbą siekiant sustabdyti sukčius“, – teigia LBA prezidentė dr. E. Čipkutė. Anot jos, kredito įstaigos pasiekė tikrai neblogų rezultatų, tačiau jie galėtų būti dar geresni, jei gyventojai visais atvejais apie sukčių pinkles praneštų policijai ir savo bankui ar kredito unijai.